KAIRĖNŲ DVARO ANTRŲJŲ RŪMŲ ISTORIJA

XVIII a. pab. - XIX a. pr., sudegus pirmiesiems dvaro rūmams bei daugeliui kitų ūkinių pastatų, buvo pastatyti naujieji, II-ieji dvaro rūmai, tik jau šiek tiek kitoje parko vietoje.
Nuo 1759 m. dvarą valdė Lopacinskiai, tais metais dvarą išnuomavę kunigui Jonui Dominykui Lopacinskiui, kuris vėliau tapo vienu žymiausiu Žemaičių vyskupu. 1764 m. A. Sapiega pardavė dvarą M.T.B.Lopacinskiui, LDK raštininkui. 1817 m. dvaro valdymą perėmė Ipolitas ir Dorotėja.Lopacinskiai. 1820-1857 m. Kairėnai tapo pagrindine jų šeimos rezidencija. Dvarvietė buvo ypač gerai tvarkoma: pastatyti nauji mūriniai ūkiniai pastatai (kurie išlikę iki mūsų dienų), buvo pertvarkomas parkas. Senasis popieriaus fabrikas gamino popierių su vandenženkliu Koirani, o malūnai aprūpino Vilniaus miestą gerais kvietiniais miltais. Kairėnų dvaras tapo svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru. Čia veikė orkestras ir mėgėjų teatras, vykdavo politinės diskusijos, čia lankėsi lenkų poetai E.A.Odync'as ir T.Zan'as, medikas J.Mianowski, italų dainininkas ir aktorius A.G.Bonold bei kiti to meto garsūs žmonės. 1847-1850 m. iki savo mirties dvare gyveno žemaičių gramatikos autorius ir kapelionas Juozas Čiulda.
Dorotėja Marikonytė-Lopacinskienė labai sumaniai tvarkėsi dvare. Buvo rekonstruoti rūmai, išplėsta ūkinė dalis. Tais laikais buvo įveistas angliško stiliaus parkas, kurio bruožai išlikę iki šių dienų.
Naujieji vieno aukšto mediniai rūmai buvo žemais langais, su priestatukais, kaip domino, bet viduje dvelkė prabangiu skoniu. Iš patalpų į patalpas, skersai ir išilgai, aukštyn ir žemyn, tarp gėlių ir užuolaidų ėjo galerijos ir koridoriai. Prabangiai buvo įrengtos ir dvi oficinos, koplyčia su priešais stovinčia gotikine varpine, traktyras su biliardine, teatras, altana su vasaros maudykle ir kt.
Kairėnų dvaro parką itin aukštai įvertino XIX a. pr. garsusis Lenkijos politikas ir botanikas S.Wodzicki, teikdamas, jog šis parkas tuo metu priklausė penketukui geriausių šio stiliaus parkų visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
I.Lopacinskis dalyvavo 1863 m. sukilime ir buvo vienas iš vadų, bet sukilimui pralaimėjus, 1863-1867 m. Lopacinskiai gyveno caro policijos priežiūroje, o vėliau dvaras buvo konfiskuotas, tad Lopacinskiai išsikėlė gyventi į Sarijos dvarą Drisos mieste (dab. Baltarusija).
1870 m. Kairėnų dvarą nupirko didikas Juozapas Tiškevičius, kuris valdė iki ~1900 m. Tuo metu dvare buvo vystoma tik ūkinė veikla, popieriaus fabrikas perdarytas į vinių fabriką, o vėliau ir visai uždarytas.
Už skolas Kairėnų dvaras iš J.Tiškevičiaus atiteko Vilniaus žemės bankui, o 1909 m. buvo parduotas D.Buterlindui. 1911 m. dvarą nusipirko pirkliai broliai Nikolajus ir Fiodoras Stolypinai.
Pirmojo pasaulinio karo metais rūmai, deja, sudegė.
1920 m. dvarvietė su 50 ha sodu atiteko Leleikai, o 1927 m. Kairėnų dvarą nupirko valstybė ir čia įkurdino psichiatrinę ligoninę.
1974-05-14 LSSR Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 360 148 ha žemės sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku, anksčiau priklausęs psichoneurologinei ligoninei, buvo skirtas „VU GMF eksperimentinei-mokomajai bazei su botanikos sodu“ įsteigti.
1980 m. atlikti buvusių Kairėnų dvaro rūmų vietos tyrimai, kurie parodė buvus medinius renesansinius rūmus. Tyrimus atliko archeologas L. Dzikas.
2003-03-14 Kairėnų dvaro sodyba paskelbta Valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
2003-2009 m. m. Kultūros paveldo departamento skirtomis lėšomis Botanikos sode atlikti buvusio dvaro malūno, antrųjų dvaro rūmų likučių konservavimo darbai.
2003-2013 m. m. už Vilniaus miesto savivaldybės skirtas lėšas atlikta daug senojo parko takų tvarkymo darbų.
2007-2008 m. m.Botanikos sode įgyvendintas investicinis projektas, finansiškai remtas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis (bendra jo vertė 7,3 mln. Lt). rekonstruoti trys buvusio dvaro pastatai – arklidės, malūnas ir vežiminė.

Taip pat kviečiame paskaityti Sodo spalvose 2012 metais skelbtą dr. S. Žilinskaitės straipsnį "VU Botanikos sodas Kairėnuose"