Kuriant Rododendryną imta domėtis ir Japonišku sodu. Tam labai tiko status pietvakarinis šlaitas, kalvota vietovė prie Rododendryno. Tačiau kaip tą padaryti? Kaip sujungti Japonišką sodą su Rododendrynu, kokio stiliaus sodas turėtų būti? Kaip padaryti, kad būtų visuma tarp kuriamo Rododendryno ir Japoniško sodo? Daugybė klausimų kankino ir reikėjo rimtų specialistų, kurių patarimai padėtų išspręsti šiuos klausimus.
Naujai išrinktas botanikos sodo direktorius A. Skridaila  2002 metų lapkričio pabaigoje pasikviečia į svečius Japonijos laikinajį  reikalų patikėtinį p. Eizo Kaneyasu. Svečias ne tik apsilankė Kairėnuose, detaliai apžiūrėjo esamą sodą ir Rododendryną, bet ir  Gamtos mokslų fakultete paskaitė paskaitą apie japonų kultūrą,  palietė dvasinius tikėjimo skirtumus lietuvių ir japonų kultūroje.

      

  2002 metai. Svečias apžiūri būsimą Japoniško sodo teritoriją
2003 metai. E.Kaneyasu paskaita apie japonų kultūrą.

Jau 2003 metų pavasarį sode apsilankė garbūs svečiai iš Japonijos, sodų kūrėjai: Hirosi Tsunoda  Pasaulio asociacijos Bonsai prezidentas ir  Hajme Watanabe kompanijos `Angya Ueki` prezidentas.

      

2003 metai. Svečiai apžiūri teritoriją iš Rododendryno  pusės

Svečiams labai patiko ši kalvota vietovė,  kur yra ir pratekantis vanduo. Liko tik mums  surinkti  nemažą kiekį lauko riedulių ir pagal projektą  pradėti darbus. 2003 metais, H. Watanabe pagal mūsų nusiųstą Rododendryno  genplaną, sudarė Japoniško sodo projektą ir padedant Japonijos ambasadai  jį padovanojo VU Botanikos sodui.

 

2008 metai. Busimo Japoniško sodo teritorija

2005 metais buvo atgabenta apie 500 tonų lauko riedulių. Dalis jų surinkti VU BS teritorijoje, o kitus (beje, tarp jų ir patys didžiausi, sveriantys 5-25 t) padovanojo UAB „Trakų akmuo“ ir Anykščių miškų urėdija. Finansiškai parėmus Vilniaus miesto  savivaldybei, LR švietimo ir mokslo ministerijai, bei LR vyriausybei, šie rieduliai buvo atgabenti į vietą UAB „ Mūras”. Buvo ieškoma būdų kaip pakviesti japonų specialistus ruošti sodą, bet vėliau buvo nuspręsta vykdyti projektą  savo jėgomis.
Vietovė labai tinkama kurti sodą Sukiya stiliumi, kai žmogus visada jaučiasi apsuptas gamtos.  Sukiya stilius  Japonijos architektūroje sukurtas Azuchi - Momoyama (1574 – 1600) ir būdingas Edo periodo Tokugawa (1603 – 1867)  laikotarpiu. Estetika remiasi natūralumu ir kaimišku paprastumu, statiniai suderinti su aplinka. Pastatai iš natūralios medienos ar jų atliekų, sienos gali būti pagamintos net iš molio. Čia vyrauja  natūralus miškas, daugiausiai pušys, viduryje griova, status šlaitas.  Galima pratęsti pasivaikščiojimų sodą kaip Rododendryne.  Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – tai yra kraštovaizdžio „skolinimasis”, kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą. Šis principas bando užfiksuoti gyvąją gamtą, o ne kurti mažiau įspūdingas jo versijas.

 

Projektas

Darbai buvo pradėti 2008 11 01,  pagal japonų specialisto H. Watanabe  padovanotą  projektą. Ši darbą atliko  rangovas UAB ” Vavista“ (darbų vadovas H.Sakavičius) . Vilniaus universiteto Botanikos sode buvo atlikti ekspozicinių šlaitų tvarkymo ir tvirtinimo darbai 600 kv. m. plote, kartu jas pritaikant čia kuriamo Japoniško sodo ekspozicijoms.

      

          

2008 metai. Pradėti darbai kalno šlaite.

Pastarajam darbui atlikti šlaituose (iki 14 m aukščio) rangovas naudojo du kranus (16 ir 100 t keliamosios galios), vikšrinį ekskavatorių ”Caterpillar“ ( 1,5 m³) ir ratinį krautuvą – ekskavatorių (iki 4 t keliamosios galios).
Tuo tikslu, minėtame plote buvo sudėlioti akmens rieduliai (nuo 50 – 20000 kg svorio) juos įgilinant ir suformuojant į kompozicijas. Ši galinga technika buvo reikalinga todėl, kad šlaitų tvirtinimui buvo naudojama labai daug stambių akmenų, kuriuos reikėjo padėti pakankamai stačiame šlaite (30 º), t.y. tam, kad padėti į numatytą vietą reikėjo labai galingos technikos galinčios ne tik pakelti sunkiausius akmenis, bet juos išdėlioti ir pakankamai dideliu atstumu, iki kurio nebuvo galima privažiuoti. Kartu su šia technika dirbo ir rangovo pagalbinių darbininkų brigada (3 -5 ) žmonių bei VU Botanikos sodo specialistas  - architektas A. Jarunin, kuris vadovavo akmenų parinkimo ir komponavimo darbams.

      

2008 metai. Krioklio pagrindas padarytas
2009 metai. Tas pats vaizdas po metų.

Ši brigada ruošė pagrindus akmenims, padėjo juos prikabinti ir pastatyti į vietą, statė mažesniuosius akmeninius rankiniu būdu, o didelius padedant ekskavatoriams. Buvo padarytas įėjimas į sodą   rekonstruojant  Rododendryno pakraštį. Iš akmenų paruošti du takai: vienas įėjimo, kitas į Rododendryną.

      

2008 metai. Ruošiamas įėjimas iš Rododendryno pusės
2008 metai. A.Jarunin ir  „Vavista “darbininkai

     

2008 metai. Įėjimas paruoštas apsodinimo darbams, takai sudėlioti  iš atskirų  akmenų
2011 metai. Aikštelės šlaitas apsodintas Rhododendron `Gertrūda`

Kadangi buvo dirbama šlaite, kuriame augo medžiai, pastaruosius reikėjo aprišti apsauginiais lentiniais gaubtais, kad jie nebūtų netyčia pažeisti dirbančios technikos.

      

Per pusantro mėnesio visi numatyti akmenys buvo išdėlioti šlaituose, suformuojant busimojo Japoniško sodo vagos karkasą, suformuojant numatytas kompozicijas ir padarytas dar vienas įėjimas į sodą, įrengiant laiptus ir takus iš natūralių akmenų.
 Darbai buvo tęsiami ir 2009 metų pavasarį.

      

2009 m. Bandymai paleisti vandenį.. Viduryje: A.Jarunin ir BS direktorius A.Skridaila

      

2009 metų pavasaris. Darbų įkarštis

Jau kuriant Rododendryną, pietinėje jo dalyje, Botanikos sodo direktorius sukūrė taką  iš akmenų, sudėliojant juos pagal japonišką stilių.  Priešingoje kalno pusėje, kuriant Japonišką sodą, kūrybiškai dirbo jau trys žmonės: A.Jarunin kraštovaizdžio specialistas, H.Sakavičius UAB „ Vavista” darbų vadovas ir Botanikos sodo direktorius A. Skridaila.

     

      

2008 metų vasara. Takas iš rododednryno
2009 metai. A, Jarunin kraštovaizdžio specialistas, H Sakavičius darbų vadovas ir BS direktorius A.Skridaila.

Po  bandymų paleisti upelio vandenį, toliau tęsiamas tvenkinio krantų paruošimas ir padaromas tvenkinys su ”vėžlio“ sala.

     

     

 

2009 metai. Pradedamas daryti tvenkinys
Tvenkinys jau su vandeniu ir `vėžlio` sala

     

2009 metai. Tvenkinio dugnas ir nužymėta vieta namelio statybai šlaite
2009 metai. Upelis

      

Takas jungiantis Rododendryną su Japonišku sodu
Apsodinta pelkėto miško augalais `vėžlio` sala

Į `vėžlio` salą buvo atvežta iš pelkėto miško augalų  paklotė, kuriame buvo daug spanguolių, švylių šakniastiebių, kelios pušaitės.  Ji labai gerai prigijo ir pradėjo augti.
2009 metais, pabaigus upelio ir tvenkinio suformavimo darbus, toliau tęsiami statybos ir apželdinimo darbai. Juos  jau darė Botanikos sodo darbuotojai. Japoniškame sode dar reikėjo  atlikti mažosios architektūros elementų (paviljono, įėjimo vartų, pavėsinės) statybos kūrimo darbai bei visos teritorijos apželdinimas. Darbai užtruko dar beveik 3 metus.

      

2009 metai. Japoniško sodo du įėjimai

 

Japoniškas sodas paruoštas apželdinimui
 

V. Pribušauskaitė

Fotografijos V. Pribušauskaitės ir S. Žilinskaitės