Yra vietų, kurios tarsi suaugę su ten esančiais objektais. Kaip Vilniaus senamiesčio neįsivaizduojame be Vilniaus universiteto, taip dabar Kairėnai tapo Vilniaus universiteto botanikos sodo sinonimu. 2019 m. Vilniaus universitetas švenčia garbingą 440 metų jubiliejų, o botanikos sodas Kairėnuose labai kuklų, bet jam be galo svarbų savo veiklos 45-metį. Taigi, norėtųsi grįžti į 1979-uosius, kai buvo švenčiamas Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus, pasklaidyti to meto spaudą, botanikos sodo archyvinius dokumentus ir prisiminti, kuo gyveno tik penktus metus einantis botanikos sodas Kairėnuose.
Pradžia. Ryšium su tuo, kad Vilnius kaip sostinė neturi reprezentacinio botanikos sodo, taip pat dėl nepaprastai išaugusių mokslo tyrimų krypčių skaičiaus, o taip pat ryšium su artėjančiu universiteto 400 metų jubiliejumi (1979), LTSR Ministrų Taryba 1974 m. gegužės mėn. 14 d. priėmė potvarkį, kuriuo remiantis perdavė Vilniaus V. Kapsuko universitetui Kairėnų pagalbinį ūkį (150 ha ploto) naujam botanikos sodui organizuoti (jau 4-oje sodo istorijos vietoje) [1]. O štai ką rašė profesorius Česlovas Kudaba ir parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas: Švenčiant Universiteto 400 metų jubiliejų, ne vien pakiliai kalbama apie nueitą garbingą kelią. Šventė pažymima svarbiais šių dienų darbais. Tie darbai liks kaip paminklai, primenantys būsimoms kartomas gražias šių jubiliejaus metų pastangas. Iš tolo matomu darbu liks studentų miestelio rūmai su naujais bendrabučiais, šventės proga subtiliai išryškinta Universiteto centrinių rūmų ansamblio architektūra ir meninė kilnuma, jų papuošimas naujais dailės kūriniais. Tarp tokių jubiliejinių įsigijimų, kurie tarnaus tolesnei gamtos mokslų raidai, liks ir naujas botanikos sodas [2].
Vietovė. Gamtiniu, landšaftiniu požiūriu parinktas sklypas puikiai atitinka daugumą botanikos sodų reikalavimų. Dirvožemių ir augimviečių įvairovė leidžia plačiai parodyti ir tirti įvairių geografinių ir ekologinių grupuočių augaliją, be to, pateikti jos derinius raiškia landšafto architektūra, išnaudojant vaizdingą vietovę. Sodo puošmena turėtų būti senasis Kairėnų parkas [3]. Botanikos sodas Kairėnuose tuo tarpu žengia tik savo kūrimosi pirmuosius žingsnius, tačiau jis iš dalies paveldi ilgą istoriją pačios vietovės. Kairėnai Universitetui atiteko iš ūkio, kuriam pati gyvenvietė nebuvo perspektyvi, nesiplėtė, ja nebuvo rūpinamasi. Todėl dvarvietės parkas, pastatai buvo nugyventi. Iš anksčiau čia gyvena 36 šeimos, o tai sunkina darbo sąlygas [2].
Pirmieji skyriai. Į išlikusias patalpas 1975 m. pradeda kraustytis pirmieji botanikos sodo skyriai: Genetinių tyrimų ir Pomologijos. Sodo direktoriumi paskiriamas miškų ūkio inžinierius Juozapas Meidus. Genetinių tyrimų (tuomet Lauko bandymų) skyriaus laukai buvo užsėti dar 1975 m. pavasarį. Jokių patalpų skyrius neturėjo ir iki gruodžio mėn. glaudėsi lauke arba sandėlyje. Gruodžio mėn. gavo du kambarius: vieną šiltą, kitą nekūrenamą - miežių laikymui. Pomologijos (tuomet Eksperimentinės pomologijos) skyrius savo veiklą pradėjo 1975 m. rudenį, kai čia buvo perkeltos Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stoties Rojaus (Ignalinos raj.) atraminio punkto Ribes genties kolekcijos ir pradėti platūs selekciniai serbentų ir agrastų tyrimai. 1976 m. rudenį pradedamas kurti Dendrofloros (tuomet Medelyno) skyrius. Skyrius atskirų patalpų neturėjo, taip pat jokio inventoriaus, išskyrus didelį masyvų stalą, prie kurio 15 metų dirbo prof. Povilas Snarskis. Šis stalas atkeliavo iš Botanikos ir genetikos katedros. Taigi, tasai stalas stovėjo pomologų kabinete iki 1977 m. vasaros, kada skyrius gavo atskiras patalpas antrame pastato aukšte. Jau 1976 m. rudenį buvo surinktos 87 rūšių sumedėjusių augalų sėklos, pradėta rūpintis medžių ir krūmų kolekcijos sodinukų perkėlimu iš Vingio. Užsakyta daug sėklų iš sėklų mainų katalogų. 1977 išaugo pirmieji sėjinukai. 1977 m. pirmuosius žingsnius žengė ir Augalų fiziologijos skyrius. Gėlininkystės, augalų sistematikos, biologinis, vaistinių augalų, grūdinių ir pašarinių kultūrų skyriai kol kas tebeveikė senajame botanikos sode, Vingio parke [1, 4].
Projektavimas. Spaudoje rašoma: Vietovė pradėta tirti, projektuoti. Šiame sunkiame darbe dalyvauja, veiksmingai Universitetui padeda nemaža respublikos žinybų bei mokslo įstaigų: Kultūros ministerija, Melioracijos ir vandens ūkio ministerija, Automobilių transporto ir plentų ministerija, Mokslų akademijos gamtamoksliniai institutai. Pagrindinius tyrimo ir projektavimo darbus atlieka Paminklų konservavimo institutas. Kairėnų dvarvietę pritaikyti Universiteto botanikos sodui (tuomet Mokomajai eksperimentinei bazei su botanikos sodu) ėmėsi PKI vyriausioji projekto architektė Dainora Juchnevičiūtė. Senojo Kairėnų parko dendrologinius tyrimus atliko ir pagrindinę ekspozicijos dalį – dendrologijos skyrių projektavo dendrologas Leonas Čibiras. Parko ir Kairėnų vietovės istorinius tyrimus atliko parkotyrininkas K. Labanauskas. Institutui talkina Respublikinis vandens projektavimo ir Žemėtvarkos projektavimo institutai, Lietkelprojektas. Suprantama, daugiausia rūpesčių Universiteto Rektoratui ir Gamtos fakultetui. Šiuo metu – labai atsakingas ir sunkus naujojo sodo kūrimo laikotarpis. Kartu su sodo išplanavimo ir ekspozicijų projektais rengiami tvenkinių ir kelių (žiedinio, ūkinių, takų), žemės sausinimo ir drėkinimo (bus drėkinama 50 ha) projektai, kuriuos reikės kuo greičiau realizuoti. Numatoma restauruoti parką, senuosius pastatus, rekonstruoti bei pritaikyti naujoms funkcijoms. O dar reikia kurti šiltnamius (apie 2 ha), projektuoti ūkinius pastatus [1, 5].
Projekto įgyvendinimas – pirmieji darbai. 1977 m. kovo 17 d. buvo išleistas Lietuvos TSR MT protokolas, pagal kurį Vandens ūkio ir melioracijos bei Automobilių transporto ir plentų ministerijos buvo įpareigotos atlikti vandens ūkio įrangos ir kelių tiesimo darbus. Prasidėjo naujojo botanikos sodo statybos [4]. Tvenkinių sistemos atkūrimu rūpinosi du institutai: Respublikinis vandens ūkio projektavimo institutas (RVŪPI) atliko hidrotechninę dalį, o Paminklų konservavimo institutas (PKI) –– architektūrinę. Projektas: senoji ir naujoji tvenkinių sistemos apjungiamos į vieną sistemą, sudarančią 20 tvenkinių – 14 senųjų ir 6 naujuosius. Naujuosius tvenkinius maitins vandens padavimo linija iš Veržupio upelio. Tvenkinių statybos ir rekonstrukcijos darbus 1978-79 m. vykdė Vilniaus kilnojamoji mechanizuota hidrotechninės statybos kolona (Vilniaus KMHSK). Nemažai prie statybos darbų prisidėjo ir universiteto studentai gamtininkai, dirbę 1978 (talkos) ir 1979 metais (GMF statybinis būrys „Versmė“) – atlikę daug darbų, kur nebuvo galimybės panaudoti techniką. Dvi vasaras urzgę skreperiai nusklembė smėlingus šlaitus, supylė užtvankas, paskleidė molį. Kol nebus pastatytos siurblinės, įrengta drėkinimo sistema, nauji tvenkiniai stovės tušti [6, 7, 2]. Be generalinio plano, Lietkelprojektas 1978 m. projektavo tik pagrindinį žiedinį kelią, kitų kategorijų kelių projektai liko neužbaigti. Žiedinio kelio statybą Vilniaus 9-oji kelių statybos valdyba pradėjo 1979 m. 1979 m. buvo iškeltos pirmosios keturios šeimos. Gyventojų iškeldinimas – pati sunkiausia problema. Dvaro pastatų rekonstrukcijos darbai kol kas nevykdomi, nors svirno-malūno projektas atiduotas dar 1978 m. [4].
Sodo darbuotojų ir talkininkų jėgomis - darbas darbą veja. Pirmieji medeliai ekspoziciniuose laukuose pasodinti 1975 m. – tai direktoriaus J. Meidaus iniciatyva sodo pakraščiuose pasodintos eglutės, kolegų estų dovanotos balteglės ir pocūgės. Vilniečiai gamtosaugininkai Kairėnų parke 1978 m. balandį pasodino dendrologo L. Čibiro dovanotą liepaičių ir kitokių medžių kolekciją. 1978 m. balandžio mėn. talkos metu buvo sutvarkyta administracinio pastato aplinka. Talkininkai iš universiteto centrinių rūmų padėjo surinkti sausas šakas parke, atvežė žemių į inspektus, rinko akmenis suartuose plotuose. Sodo darbuotojai talkinant GMF studentams rudenį pasodino 530 vnt. medelių ir 500 vnt. krūmų Dendrofloros skyriaus laukuose [9]. Nuo 1979 m. kiekvieną žiemą atliekami Kairėnų parko valymo kirtimai, skiriamas dėmesys parko estetinio vaizdo tobulinimui, istorinių, architektūrinių bruožų restauravimui [5]. 1979 m. gegužės mėn. sodo teritorijoje talkinant Fizikos fakulteto studentams, buvo nugriauti pagalbiniai gyventojų pastatai-lūšnos, vėliau nugriauti du namiūkščiai talkinant GMF studentams [9].
Kaip universiteto jubiliejui ruošėmės: sodo istoriją rašėm, su VU profesorių veikla susijusias vietas lankėm. Prof. Č. Kudaba artėjančių VU 400-ųjų įkūrimo metų proga 1978 m. GMF suorganizavo visų katedrų ir botanikos sodo atstovų metraštininkų būrį. Botanikos sodo metraštininke buvo paskirta Gintarėlė Vaurutė. Visi periodiškai rinkdavosi fakultete ir aptardavo kiekvieno padalinio įstoriją: pasiekimus, darbus ir t.t. Būdavo atsiunčiami pranešimai, kada ir kur vyks metraštininkų susirinkimas, pvz.: “ Š. m. gegužės 10 d. 11 val. 318 kab. įvyks metraštininkų pasitarimas: 1. Metraštininkų informacija apie nuveiktą darbą padalinyje; 2. Prof. P. Slavėno pasakojimas.“; „ Š. m. spalio 16 d. 11 val. 318 kab. įvyks metraštininkų susitikimas. Numatoma: 1. Zoologijos mokslai Vilniaus universitete iki 1832 m., doc. R. Margolytė; 2. Prof. P. Slavėno atsiminimai. Prašau raštu parašyti: a) kiek Jūsų padalinio istorijos parašyta, b) kaip vedamas metraštis (išvardinti, kas šiais metais įrašyta), c) kada pageidaujate referuoti savo padalinio istoriją metraštininkų susitikime. Prof. Č. Kudaba“. Prof. Č. Kudaba daug žinojo ir patardavo, kokiose bibliotekose ieškoti duomenų. Be to, jis labai rekomendavo susitikti su dar gyvais vyresnio amžiaus darbuotojais ir surašyti jų prisiminimus. Botanikos sodo metraštininkė paklausė šio patarimo ir apsilankė pas (tuo metu jau buvusią) botanikos sodo vedėją dr. Aldoną Lučinskienę jos namuose Žvėryne. A. Lučinskienė daug papasakojo apie botanikos sodo Vingyje darbus, gyvenimą, problemas, dirbusius žmones, nuoskaudas ir džiaugsmus. Visa surinkta botanikos sodo istorijos medžiaga buvo atspausdinta ir sudėta į albumą, kuris buvo pagamintas pagal specialų užsakymą su užrašu: VVU-400, Hortus Botanicus Universitatis Vilnensis, 1781-1979. Iliustruota buvo nuotraukomis iš senų knygų, sodo vaizdus nufotografavo zoologas Antanas Levickas. Jis padarė daug nuotraukų ir naujai kuriamame botanikos sode Kairėnuose.
Be to, Profesorius organizavo ekskursijas į vietas, kurios susijusios su universitetu. Taip buvo aplankytas Jašiūnų dvaras, kurio gyvenimas labai glaudžiai susijęs ir su VU, ir su gamtos mokslais. Buvo apžiūrėtas įspūdingas parkas, išklausyti pasakojimai apie dvaro istoriją. Kita kelionė buvo po Vilniaus apylinkes: į Markučius, ant Laimio kalno, kur nuo aukštumų atsiveria Vilnius. Tada prof. Č. Kudaba pats pasakojo ir apie Vilniaus geografines subtilybes, ir apie vietas, susijusias su VU gamtininkais ir kt.
Universiteto padaliniuose buvo buriamos darbuotojų grupės, kurios ieškojo informacijos apie senojo universiteto profesorių palaidojimo vietas, buvo lankomos senosios kapinės, ieškoma profesorių kapų, jie buvo tvarkomi.
Buvo imtasi ir dar vienos gražios iniciatyvos – nufotografuoti universiteto darbuotojus (fakultetuose, katedrose, laboratorijose ir pan.). GMF šis darbas buvo patikėtas puikiam fotografui zoologui A. Levickui. Botanikos sodo darbuotojų nuotraukos buvo įklijuotos į sodo jubiliejinį albumą.
Kaip universiteto jubiliejiniuose renginiuose talkinom. Jubiliejiniais metais buvo pasodinta apie 15000 vienamečių, dvimečių ir daugiamečių gėlių sodmenų (augalai išauginti Vingio skyriuje): prie VU centrinių rūmų (įėjimo ir kiemeliuose), prie Medicinos, Chemijos, Fizikos, Ekonomikos, Teisės fakultetų, universiteto valgyklos Saulėtekyje, bendrabučių Olandų g. Sodino sodo darbuotojai. Centrinių rūmų ir fakultetų patalpos buvo papuoštos kambariniais augalais, išaugintais Vingyje.
Jau 1979 m. balandžio 19 - gegužės 31d. Maskvoje, sąjunginėje Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (Švietimo paviljone) veikė jubiliejinė Vilniaus universiteto ekspozicija. Jos stendą vazoniniais augalais (hibridinėmis kalceoliarijomis - Calceolaria x hybrida) 1979-04-19 papuošė K. Balnytė (augalai buvo iš anksto užsakyti, o nupirkti Ostankino gėlininkystės ūkyje). Skintais atvežtais augalais (iš Vingio šiltnamių) papuoštos tos parodos organizacinio štabo patalpos.
Botanikos sodo Vingio skyriaus darbuotoja K. Balnytė - jubiliejaus rengimo Ūkio reikalų grupės narė (vadovas - Vytautas Kindurys), atsakinga už augalų užsakymus-pirkimus, puošimus. Renginių metu talkino sodo darbuotojos - R. Mačkinaitė, E. Naktinytė, I. Noreikienė, G. Vaurutė, B. Veiverytė, S. Žilinskaitė [9], o girliandas padėjo pinti universiteto studentai. Jubiliejaus renginiams (1979-09-19/23) buvo užsakyta ir nupirkta apie 5000 skintų žiedų ir 100 vazonų: iš Panerio tarybinio ūkio (1500 gvazdikų), Vilniaus šiltnamių kombinato (1500 gvazdikų, 500 rožių), Avižienių sodininkystės tarybinio ūkio (300 kardelių, 100 žydinčių ciklamenų vazonėlių), Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio (400 gerberų, 800 gvazdikų) už 1342 rublius. Tiekėjai patys pristatė gėles į VU centrinius rūmus. Puošimui taip pat buvo nupirkti pinti krepšiai, keramikiniai vazonai ir įdėklai vazonams. Puošta: VU Rektorato ir kitos CR erdvės (kabinetai, Mažoji aula, Pažangiosios mokslo minties muziejus ir kt.; Saulėtekyje - 2 auditorijos, Čiurlionio g. - Didžioji aula, Filologijos fak. - Didžioji auditorija; Didžiojo kiemo paminklinių lentų memorialas; memorialas Antakalnio kapinėse; Meno darbuotojų rūmai (3 salės); Operos ir baleto teatras; Liaudies buities muziejaus salė ir kt.
Kaip dovanų ąžuolyną gavom... Sugalvojo Lietuvos miškininkai Universitetui jubiliejaus proga gražią dovaną – padovanoti 400 ąžuoliukų ir pasodinti juos besikuriančiame botanikos sode Kairėnuose. Kaip tarė, taip ir padarė – susirinko ir balandžio 21 d. pasodino. Dar ir tokį raštą padovanojo: „Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universitetui. Lenininės šeštadienio talkos metu 1979 metų balandžio mėn. 21 dieną pasodinome 400 ąžuolų naujame Universiteto botanikos sode. Tegul auga ir klesti šie ąžuolai, kaip ir mūsų senasis Universitetas, apdovanotas darbo Raudonosios Vėliavos ir Tautų draugystės ordinais, švenčiantis savo įkūrimo 400-ąsias metines. Respublikos miškininkų vardu Ministras V. Lukoševičius, Profsąjungos RK sekretorius A. Mikučionis“.
Rudenį ąžuoliukus sodino ir VU GMF darbuotojai. Sodo darbuotojai paruošė kuolus medeliams pririšti. Kadangi kai kurie medeliai buvo labai laibi, išstypę, kitais metais jie buvo patrumpinti, apgenėti, o neprigiję – atsodinti.
Pabaigoje norisi pasakyti, kad nei ąžuoliukams, nei botanikos sodui nueiti dar 40-mečio kelią nebuvo lengva. Pirmiesiems reikėjo atlaikyti Kairėnų aukštumose siaučiančius vėjus, nepasiduoti nei briedžių ragams, nei zuikių dantims, nei straubliukų debesims... Sodo darbuotojams – nenuleisti rankų, dirbti diena dienon ir neprarasti vilties... Šiandien ąžuoliukai – jau gražus ąžuolynas, po kurį vaikščioti yra nepaprastai gera - energija, ramybė, tvirtybė, prisiminimai, pakylėjimas, viltis, tikėjimas ir džiaugsmas - visa tai galima pajausti ir išgyventi. Šiandieninis botanikos sodas – turtingas kolekcijomis, tarnaujantis universiteto bendruomenei ir atviras Lietuvos žmonėms.
Straipsnį parengė S. Žilinskaitė, G. Jurkevičienė, K. Balnytė
Nuotraukos S. Žilinskaitės, G. Jurkevičienės, A. Levicko, A. Ufarto ir kt.
2019-03-05
Šaltiniai
1. VU botanikos sodo istorijos albumas, 1979, l. 25-28, 30, 32.
2. Prof. dr. Č. Kudaba, K. Labanauskas. Botanikos sodas Kairėnuose. Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 6.
3. S. Deveikis, K. Labanauskas. Kairėnų botanikos sodas. Tiesa, 1980-08-13, Nr. 186.
4. S. Deveikis. Nūdienos kryžkelėje. Tarybinis studentas, 1984-05-18, Nr. 17.
5. S. Deveikis. Kairėnų botanikos sode. Girios, 1984, Nr. 11.
6. S. Deveikis. Kairėnų tvenkiniai. Tarybinis studentas, 1980-10-31, Nr. 29.
7. S. Deveikis. Kairėnų tvenkiniai. Tarybinis studentas, 1980-11-14, Nr. 31.
8. S. Deveikis. Nūdienos kryžkelėje. Tarybinis studentas, 1984-05-25, Nr. 18.
9. VU botanikos sodo metraštis, 1978-1981, l. 14, 16, 19, 20.
