Kairėnų (Kairėnų dvaro sodybos) faktai:

Žmonių gyvenimo pėdsakai Kairėnuose siekia IV – V amžių.

1545 m. pirmasis dokumentas apie Kairėnų dvarą (savininkas Jarmala).

1596 m. Kairėnų dvarą nusipirko J. Isaikovskis.

1692 m. Kairėnų dvarą nusipirko K.J. Sapiega, Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas. Kairėnus valdė keturios Sapiegų kartos. 1730 – 1759 m. m.  dvarą iš Sapiegų nuomojo Antakalnio vienuoliai trinitoriai.

1759 m. dvaras buvo išnuomotas J.D. Lopacinskiui, kunigui, kuris vėliau tapo vienu žymiausiu Žemaičių vyskupu. 1764 m. A. Sapiega pardavė dvarą M.T.B. Lopacinskiui, LDK raštininkui. 1817 m. dvaro valdymą perėmė J.M. Lopacinskis. Jo žmona Dorotėja labai sumaniai tvarkėsi dvare. Jos dėka Kairėnų dvaras tapo svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru.

1870 m. Kairėnų dvaras atiteko J. Tiškevičiui.

1911 m. Kairėnų dvaras parduotas pirkliams M. ir F. Stolypinams.

1927 m. Kairėnų dvarą nupirko valstybė ir įkurdino psichiatrinę ligoninę.

1951 m. kalvoje priešais Kairėnų dvaro arklides surastas kapinynas

1974-05-14 LSSR Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 360 148 ha žemės sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku, anksčiau priklausęs psichoneurologinei ligoninei, buvo skirtas „VU GMF eksperimentinei-mokomajai bazei su botanikos sodu“ įsteigti.

1980 m. atlikti buvusių Kairėnų dvaro rūmų vietos tyrimai, kurie parodė buvus medinius renesansinius rūmus. Tyrimus atliko archeologas L. Dzikas.

2001 m. Kairėnų kapinynas paskelbtas archeologijos paminklu.

2003-03-14 Kairėnų dvaro sodyba paskelbta Valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

2003-2009 m. m. Kultūros paveldo departamento skirtomis lėšomis Botanikos sode atlikti buvusio dvaro malūno, antrųjų dvaro rūmų likučių konservavimo darbai.

2003-2013 m. m. už Vilniaus miesto savivaldybės skirtas lėšas atlikta daug senojo parko takų tvarkymo darbų.

2007-2008 m. m. Botanikos sode įgyvendintas investicinis projektas, finansiškai remtas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis (bendra jo vertė 7,3 mln.Lt). Jo dėka Botanikos sodo infrastruktūra pritaikyta turizmo reikmėms: rekonstruoti trys buvusio dvaro pastatai – arklidės, malūnas ir vežiminė.

Botanikos sodas – šiek tiek skaičių ir datų:

Infrastruktūros plėtra

1974-05-14 LSSR Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 360 148 ha žemės sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku, anksčiau priklausęs psichoneurologinei ligoninei, buvo skirtas „VU GMF eksperimentinei-mokomajai bazei su botanikos sodu“ įsteigti.

Botanikos sodo projektą paruošė grupė tuometinio Paminklų konservavimo ir restauravimo instituto darbuotojų: vyr. architektė D. Juchnevičiūtė, parkotyrininkas K. Labanauskas, dendrologas L. Čibiras, architektės L. Navickienė, J. Ramunytė, A. Meškauskienė ir kt. Generalinis ir inžinerinių tinklų projektai buvo baigti 1982 m

Darbai prasidėjo dar neturint sodo generalinio plano:

1976 m. rudenį buvo padaryta teritorijos topografinė nuotrauka, komisija nustatė inžinerinių tinklų trasas;

Tvenkinių rekonstrukcijos darbai, laistymo trasų įrengimas, dviejų siurblinių statyba prasidėjo 1978 m. pavasarį ir truko ne vienerius metus;

1978 m. buvo parengtas 3,5 km ilgio „Žiedinio“ kelio projektas, o 1980–1985 m. m. „Žiedinis“ kelias buvo nutiestas;

Iki 1991 m. buvo suprojektuoti ir nutiesti pagrindiniai ūkiniai ir kai kurie smulkesni keliukai su žvyro danga.

1997 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo nutarta padidinti pagrindinio sodo sklypo plotą. Sodo teritorija Kairėnuose padidėjo iki 191,5 ha.

Nuo 2004 m. įgyvendinamas valstybės investicijų  programos finansuojamas projektas: atlikta elektros tinklų rekonstrukcija, pastatytas gamybinis šiltnamis, dirbtuvės ir garažas, naujos arklidės, baigiama administracinio-laboratorinio pastato rekonstrukcija ir kt. 

Organizacinė struktūra

1974-2011 m. Botanikos sodas - VU Gamtos mokslų fakulteto padalinys.

Nuo 2011 m. Botanikos sodas yra kamieninis neakademinis VU padalinys.

Botanikos sode veikia šie skyriai:

Augalų kolekcijų skyrius: Dendrologinių kolekcijų grupė (nuo 1976 m.); Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupė (nuo 1992 m.); Pomologinių kolekcijų grupė (nuo 1975 m.); Uždaro grunto augalų kolekcijų grupė (nuo 2006 m.); Lietuvos floros grupė (nuo 2011 m.); Natūralių ir introdukuotų mutantų kolekcijų grupė (nuo 1975 m.).

Mokslo programų aptarnavimo ir koordinacijos skyrius (nuo 2011 m.): Biotechnologijų ir genetikos laboratorija (nuo 1991 m.)

Ryšių su visuomene skyrius (nuo 2011 m.)

Ūkio skyrius su technine grupe (nuo 1992 m.)

Administracija (nuo 1974 m.)

Vingio skyrius (nuo 1974 m.)

Botanikos sode dirba 87 darbuotojai.

Keletas veiklos faktų:

1985 m. buvo išleistas pirmasis sėklų mainų katalogas (Index Seminum), skelbiantis Botanikos sode Kairėnuose surinktų augalų sėklų vardus.

1990 m. Botanikos sode pradėjo dirbti pirmasis kompiuteris „Iskra“. Tuometinės labai ribotos jo techninės ir programinės galimybės leido jį panaudoti tik labai kukliai pirmajai sumedėjusių sodo augalų duomenų bazei parengti.

2012 m. parengtas naujas strateginis 2014–2020 m. veiklos planas.

2012 m. pradėta kurti ir atviros prieigos sodo augalų kolekcijų duomenų bazė: http://www.botsodas.lt/indexplantarum

2014 m. duomenimis Botanikos sodo kolekcijose (Kairėnuose) auginama virš 8400 vardų augalų. Kartu su Vingio skyriumi – virš 10000

Botanikos sode įvairiomis progomis pasodinta:

1975 m. vakariniame parko pakraštyje, dabar vadinamame „Įžymių žmonių kalneliu“, buvo pasodinti estų sodininkų (iš Tartu) padovanoti didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii) ir baltosios eglės (Picea glauca) medeliai.

1978 m. pavasarį vilniečiai pasodino dendrologo L. Čibiro dovanotas mandžiūrines liepaites (Tilia mandshurica).

1979 m. pavasarį miškininkai padovanojo ir kartu su VU GMF profesoriais ir dėstytojais pasodino 400 paprastųjų ąžuolų (Quercus robur) giraitę, skirtą pažymėti VU 400 metų jubiliejui.

1997 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis su žmona „Įžymių žmonių kalnelyje“ pasodino tarpinį kukmedį (Taxus x media).

2006 m. Jo Karališkoji Prakilnybė Edinburgo hercogas Filipas ir jį lydėjusi tuometinė pirmoji Lietuvos ponia Alma Adamkienė pasodino paprastąjį buką (Fagus sylvatica)

2011 m. minint Lietuvos Respublikos ir Kanados diplomatinių santykių atnaujinimo dvidešimtmetį, LR užsienio reikalų ministras A. Ažubalis ir Kanados ambasados biuro Vilniuje vadovas Kevinas Hamiltonas pasodino Kanados simbolį – cukrinį klevą (Acer saccharum)

2014 -04-07 Botanikos sode 28 ES valstybių parlamentų atstovai ir ambasadoriai pasodino simbolinį ES šalių žiedą iš europinių liepų (Tilia vulgaris)

Botanikos sodo narystė:

Nuo 1992 m. BS yra Baltijos Botanikos sodų asociacijos narys.

Nuo 2003 m. BS yra Tarptautinės Botanikos sodų organizacijos (BGCI) narys.

Nuo 2003 m. Botanikos sode veikia Lietuvos dekoratyvinių augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinis centras.

Nuo 2004 m. Botanikos sode veikia Europos Ribes L. ir Rubus L. genčių augalų registracijos centras, turintis DB (duomenų bazę).

Nuo 2004 m. BS įsitraukė į Europos Sąjungos (ES) botanikos sodų konsorciumo (BG Consortium of Europaen Union) veiklą.

2005-02-24 Botanikos sodo iniciatyva buvo įkurta Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija (LUBSA), kurios būstinė – VU Botanikos sode.

2008 m. Botanikos sodas įsijungė į BS tinklą: „Baltijos jūros šalių botanikos sodai“.

Daug metų BS yra Tarptautinio augalų mainų tinklo narys. Mainai vyksta su 300 partnerių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių. Kasmet išsiunčiama apie 800 paketų augalų sėklų, beveik tiek pat ir gaunama

Botanikos sodas lankytojams:

1997 m. įsikūrė Botanikos sodo Draugų klubas.

Nuo 2000 m. Botanikos sodas atviras lankytojams. Jų skaičius nuo 15000 žmonių (2005 m.) išaugo iki 93 300 (2019 m.). 2001 m. lankytojai buvo priimami tik grupėmis iš anksto susitarus. 2002 m. buvo pradėti pardavinėti lankymo bilietai. Nuo 2003 m. Botanikos sodas lankytojus priima ir savaitgaliais.

Nuo 2001 m. veikia Botanikos sodo svetainė: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/

2003 m. Botanikos sodo Draugų pakviesta, atvyko ponia McDonald iš Jungtinės Karalystės, kuri pradėjo suolelių dovanojimo tradiciją. Šiuo metu (2016 m.) suolelių yra padovanota virš 95 vnt.

2004 m. buvo išleistas pirmas lankstinukas, skirtas lankytojams.

2007 m. atidengta A.G. Gaberio (Slovėnija) skulptūra „Vaisingumas“ – tarptautinio projekto „Tiltai tarp Europos universitetų“ renginio metu.

2008 m. Botanikos sodas įtrauktas į Vilniaus miesto projektą „Vaizdingas maršrutas“.

2009 m. Informacinis centras įsikūrė rekonstruotame buvusiame Kairėnų dvaro svirne-malūne.

2010 m. VU 440 m. jubiliejaus proga vienai Botanikos sodo alėjai suteiktas „Bibliotekos“ vardas.

2014 m. kita Botanikos sodo alėja pavadinta „Gamtos fakulteto alėja“.

 

Botanikos sode lankėsi:

1997 m. Botanikos sode lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis su žmona.

2006 m. valstybinio vizito Lietuvoje metu Botanikos sode apsilankė Jo Karališkoji Prakilnybė Edinburgo hercogas Filipas ir jį lydėjusi tuometinė pirmoji Lietuvos ponia Alma Adamkienė.

2008 m. neoficialaus vizito metu sodą aplankė LR Prezidentas Valdas Adamkus su pirmąja Lietuvos ponia Alma Adamkiene.

2010 m. Botanikos sode lankėsi LR Prezidentė D. Grybauskaitė, taip pat ir 13 šalių ambasadoriai.

2013 m. Botanikos sode lankėsi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių dalyviai.

2014 -04-07 Botanikos sode lankėsi 28 ES valstybių parlamentų atstovai ir ambasadoriai ir pasodino simbolinį ES šalių žiedą iš europinių liepų (Tilia vulgaris).

 

Paruošta remiantis: „Vilniaus universiteto Botanikos sodas 1974-2014“, Vilniaus universiteto leidykla, 2016.

G. Jurkevičienė, S. Žilinskaitė