Jaukaus pušyno prieglobstyje, vakarinėje botanikos sodo dalyje šalia kelio Vilnius–Naujoji Vilnia savo žiedus skleidžia rododendrai ir kiti erikiniai augalai, veši 2012 metais atidarytas japoniškas sodas, įsikūręs greta rododendryno. Rododendrai sudaro nemažą dalį erikinių augalų kolekcijos, todėl ši vieta pradėta vadinti rododendrynu o japoniškas sodas, įsikūręs šalia, šlaite ir per tvenkinį, susijungia su rododendrynu. Rododendryno ir japoniško sodo įkūrimo istorijas aprašo kuratorė V. Pribušauskaitė (I, II ir III dalis).
Šios spalvingos kolekcijos pastaraisiais metais sulaukė didelio populiarumo ir yra gausiai lankomos. Vos nutirpus sniegui, pirmosios pražysta pavasarinės erikos (Erica carnea L). Jų vardu pavadinta šių gimingų augalų šeima. Pirmieji rododendrai skleidžia žiedus balandį, gausiausias žydėjimas gegužės mėnesį, vėlyviausi - birželį. Birželį ir liepą žydi kiti erikiniai augalai, o rudens pradžią pradeda viržių žydėjimas. Per vasaros karščius rododendryne galima džiaugtis lengva vėsuma, japoniškame sode pasivaikščioti vingiuotais takeliais apie upelį ir tvenkinį, pasigėrėti vaizdu į rododendryną ir japonišką sodą iš esančių statinių.
Ekspozicijai nebuvo parengtas detalus projektas, tik pagal sodo plėtros planą skirta teritorija rododendrynui. 1999 metų pavasarį šiaurės vakarinėje botanikos sodo dalyje esančio pušyno 1 ha plote buvo pradėti darbai: išretintas pušynas, pašalinti menkaverčiai medžiai, krūmai, išrauti kelmai, nutiestas savitakinis vandentiekis, akmenimis sutvirtinti šlaitai, užpiltas apie 50 cm rūgščių durpių sluoksnis, nužymėti ir pradėti takų įrengimo darbai. 2002 metų pavasarį buvo pasodinti pirmieji rododendrai. Rododendrynas užbaigtas sodinti 2012 metais.
Kodėl ši vieta pasirinkta erikinių augalų kolekcijai? Todėl, kad erikiniams augalams reikia rūgščios dirvos, o ne sodo–daržo žemės. Retas pušynas su vyraujančiu priesmėliu gana palanki vieta rododendrų ekspozicijai: esamas dirvožemis pakankamai rūgštus, laidus orui ir vandeniui, retos pušys sudaro lengvą pavėsį, o nukritę spygliai, mažos šakelės praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, gilyn besiskverbiančios pušų šaknys nesudaro konkurencijos erikinių augalų paviršinėms šaknims. Pridedant rūgščių durpių ir komposto galima sukurti palankias sąlygas augalams gyventi.
Erikinių augalų kolekcija pradėta rinkti nuo 1990 metų. Pirmieji augalai daugiausiai išauginti iš sėklų, gautų per sėklų mainus iš mūsų platumose auginamų erikinių augalų kolekcijų visose pasaulio valstybėse. Iki rododendryno ekspozicijos paruošimo jie buvo auginami dendrologijos šiltnamyje ir medelyne. Dauguma veislių augalų padauginta vegetatyviškai: žaliais auginiais ir skiepijimo būdu iš kaimyninių valstybių botanikos sodų ir arboretumų, yra dovanotų augalų (daugiausiai iš Latvijos, Lenkijos, Čekijos).
Tęsiant introdukcinį darbą surinkta: subtiliais žiedais pasidabinusios balžuvos (Andromeda L.), tik nutirpus sniegui žydinčių erikų (Erica L.) rūšių ir veislų, iš Japonijos kilusių sietminų (Enkianthus Lour ), vasaros pabaigoje pražystančio šilinio viržio (Calluna vulgaris L.) veislių, visžalių krūmų bereinučių (Pieris L.), bruknės giminaitės bruknuolės (Gaultheria L.), Š.Amerikos miškuose paplitusio grėsvio (Kalmia L.), urnos pavidalo žiedais pasidabinusio uoglio (Menziesia L.) ir kitų genčių erikinių augalų.
Rododendro (Rhododendron L.) - gausiausia šeimoje gentis, jų auginama apie 120 rūšių ir 250 veislių: tai visžaliai - pasidabinę stambiais, sodrių spalvų žiedynais - ir vasaržaliai augalai, šnekamojoje kalboje vadinami azalijomis, atsparūs klimatinėms sąlygoms, įvairaus aukščio, išsiskiriantys žiedynų gausa bei smulkialapiai, dažniausiai neaukšti krūmai. Daugelis nustemba, kad mūsų miškų bruknės, spanguolės ir daugelio autorių tituluojami sodų aristokratais rododendrai - yra tos pačios šeimos augalai.
Erikinių šeimai atstovauja 26 gentys: 180 rūšių ir apie 500 veislių. Šie augalai labai tinkami sukurti įvairias apželdinimo kompozicijas, Skirtingo dydžio ir formos žiedynai, lapų ir krūmų įvairovė, visžaliai ir vasaržaliai, dekoratyvūs augalai per visą sezoną.
Kad rododendrų grupės neatrodytų monotoniškai tarp jų pasodinome spygliuočių: kukmedžių (Taxus L.), kanadinių cūgų (Tsuga (Endl.) Carriere), kalninių ir korėjinių pušų (Pinus L.), tujenių (Thujopsis Siebold et Zucc. ex Endl.) Grupių kontūrams užbaigti pakraščiuose panaudojame gebenes, laipiojančias hortenzijas, bruknuoles, meškauoges, žemaūgius ožekšnius, raktažoles, melsves bei kitus ne tik sumedėjusius, bet ir žolinius augalus, galinčius augti panašiose ekologinėse sąlygose.
Augalai grupėse komponuoti pagal įvairiausius požymius, panaudojant esamo reljefo ypatumus, prisilaikant ekologinių poreikių, atsižvelgiant į dekoratyvinių augalų derinimo principus, tačiau prioritetas augalams ir jų poreikiams, nors dėlto kartais nukenčia grupės estetinis vaizdas. Introdukuojant svetimžemius augalus susiduriama ir su nemažais sunkumais - kaip augalas jausis jam nepažįstamoje aplinkoje? Kasmet vyksta nenutrūkstamas procesas. Kai kurie augalai neatlaiko mūsų klimato sąlygų: dailinai ar visai nušąla, kai kurie žūsta. Jų vietą pakeičia kiti.
Teritorijos paruošimas augalų sodinimui - sunkus ir ilgai trunkantis bei nemažai lėšų kainuojantis darbas. Ekspozicijos kūrimo darbus finansiškai parėmė Mokslo ir studijų departamentas, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus ir Nemenčinės urėdijos, privatūs asmenys. Nuoširdžiu darbu nemažai prisidėjo Botanikos sodo Draugų klubas, Gamtos mokslų fakulteto studentai ir Vėliučionių globos namų auklėtiniai, talkininkavę ne vieną rudenį ir pavasarį. Erikinių augalų introdukciją ir augalų sodinimo bei parinkimo darbus vykdė V. Pribušauskaitė kartu su botanikos sodo darbininkais, o visiems darbams vadovavo sodo direktorius dr. A.Skridaila.
Japoniškas sodas įkurtas rododendryno pietiniame šlaite 0,7 ha plote. Vadovaujantis Edo periodo pasivaikščiojimų sodo kūrimo principais ir pavyzdžiais, sujungiant japonišką sodą su esamu rododendrynu. Sykiya stiliaus estetika remiasi natūralumu ir kaimišku paprastumu, statiniai suderinti su aplinka. Pasivaikščiojimų soduose naudojamas shakkei principas – tai yra kraštovaizdžio „skolinimasis”, kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą.
Šis projektas įgyvendintas, padedant Japonijos ambasadai Lietuvoje. Jai tarpininkaujant 2003 m. du sodų kūrėjai iš Japonijos – ponai Hajme Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, apsilankę VU Botanikos sode bei apžiūrėję būsimo sodo vietą. Svečiams labai patiko ši kalvota vietovė, kurios papėdėje jau buvo pasodinti pirmieji rododendrai ir lengvai pasiekiamas pratekantis vanduo. Liko tik mums surinkti apie 500 t lauko riedulių ir pagal svečių padovanotą projektą, tarpininkaujant Japonijos ambasadai, pradėti japoniško sodo darbus.
Natūlaus miško stačiame šlaite reikėjo įkomponuoti upelį besileidžiantį šlaitu iki krioklio, suformuoti tvenkinį su “vėžlio sala”. Reikėjo padaryti natūralius sujungimus su rododendryno teritorija, įėjimo ir išėjimo takus į japonišką sodą.
Darbai buvo pradėti 2008–2009 metais. Ši darbą atliko rangovas UAB ” Vavista“ (darbų vadovas H.Sakavičius). Buvo atlikti ekspozicinių šlaitų tvarkymo ir tvirtinimo darbai 600 kv. m. plote, kartu jas pritaikant čia kuriamo japoniško sodo ekspozicijoms. Botanikos sodo specialistas A.Jarunin, vadovavo akmenų parinkimo ir komponavimo darbams. Sodo statybininkai pastatė vartus ir dvi pavėsines. Nuo 2009-ųjų metų pradėta tvarkyti ir želdinti teritoriją. Želdinimo darbus atliko ir augalus parinko V.Pribušauskaitė kartu su botanikos sodo darbininkais. Na, o šiems visiems sumanymams vadovavo botanikos sodo direktorius dr. A.Skridaila. 2012 metais japoniškas sodas atidarytas lankymui.
Japonišką sodą juosia europinio ir dygiojo kukmedžių (Taxus baccata L., T.cuspidata Siebold & Zucc.) ir rododendrų (Rhododendron brachycarpum D.Don ex G.Don, R. dahuricum L.) gyvatvorės. Rytiniame šlaite kiekvieną pavasarį žiedus skleidžia sakuros (Prunus sargentii Rehder) bei plačialapė ir japoninė magnolijos (Magnolia hypoleuca, M. kobus DC.). Tvenkinio krantuose pražysta japoniškų azalijų (Rhododendron L.) augalų kolekcija. Vakariniame šlaite rudenį raudonuoja klevai (Acer L.) kilę iš Japonijos Šiaurinėje pusėje rododendryną dengia krūmų grupės : akstyvojo baltvo (Abelliophyllum distichum Nakai), lazdenio (Corylopsis platypetalla Rehder & Wilson), hortenzijų (Hydrangea L.) ir veigelų (Weigela L.) .kr Įėjimo taką į japonišką sodą pradeda oriksa (Orixa japonica Thunb.) ir tako pabaigoje vaizdą optiškai uždengia korėjinė pušis (Pinus koraiensis Siebold et Zucc) bei japoninis puošmedis (Cercidyphyllum japonicum Siebold et Zucc), netoliese keroja žemosios pušys (Pinus pumila (Pall.) Regel) iš Tolimųjų Rytų. Šlaite, tarp medžių auga kukmedžių, buksmedžių krūmų gupės ir Japonijos šventi medžiai - tujeniai (Thujopsis L.). Prie upelio šlaituose sparnuotasis ir usūriniai ožekšniai (Euonymus alatus (Thunb.) Siebold, E.macropterus Rupr.) iš Tolimųjų Rytų kilusi japoninė stefanandra (Stephanandra tanakae Franch.et Sav), savo žiediais džiugina katilėlinis sietminas (Enkianthus campanulatus ( Miq.) Nichols), japoninis hamamelis (Hamamelis japonica Siebold & Zucc) ir japoninis seglinis (Stewartia serrata Maxim).
Užkopus ant šlaito viršaus pasigėrėkite samanų sodu ir atsigręžę į šiaurę žvilgsnį sustabdykite ties japonišku sodu ir rododendrynu. Prieš akis atsivers šios vietovės grožis: vingiuojantys takai, gausybė augalų, įvairaus dydžio akmenys, medžių guotai ir pratekantis vanduo.
Daugiau informacijos kaip buvo kuriamas rododendrynas rasite: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/straipsniai/rododendryno-%C4%AFk%C5%ABrimo-istorija-i-dalis
Rododendrynas gegužės mėnesį puošiasi žiedais Rododendras 'Beauty Celeste"
.jpg)
Rododendras 'Bily Novinka' Viržonė (Bruckenthalia)
Erika 'H.E.Beale' Viržis 'Annete'
