Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose rožių ekspozicija pradėta kurti 1996 metais. Pagal architektės Dainoros Juchnevičiūtės parengtą projektą ekspozicijos vieta parinkta šalia senojo parko liepų alėjos, kuri užima 1,5 ha plotą. Šiuo metu auginame 80 pavadinimų senovinių veislių ir 79 pavadinimų modernių krūminių, poliantinių – 16 veislių.
Vilniaus universiteto Botanikos sode siekiama sukurti tinkamiausių Lietuvoje auginti senovinių ir modernių rožių kolekciją. Parenkamos atspariausios ligoms ir kenkėjams bei šalčiui veislės. Taip pat veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes, žiedo spalvą, žiedo formą, krūmo dydį. Amerikos rožininkų draugija XIV tarptautiniame sodininkystės kongrese rožes suskirstė į grupes pagal veislės pagrindines savybes, jos dekoratyvumą bei biologines savybes. Išskiriamos trys pagrindinės klasės: rūšys (erškėčiai), senovinės rožės (grupėse egzistavusios iki 1867 m.), modernios rožės (grupės atsiradusios po 1867 m.).
Senovinėmis rožėmis vadinamos nuo neatmenamų laikų iki 1867 m. augintos rožių veislės. Daugelis senovinių rožių veislių išliko iki šių dienų, tik savo atsparumo, nepaprasto grožio ir kvapo dėka. Pagrindinės senovinių rožių grupės: Prancūzinės Hybrid Gallica (HGal ) rožės, Damaskinės Damask (D), Baltažiedės Alba (A), Šimtalapės Centifolia (C), Samaninės – Moss & Climbing, Bourbon (B & Cl B), Remontantinės – Hybrid Perpetual, Portlando – Portland (P), Tankiadyglės – Hybrid Spinosissima. Šiais metais vėluodamos, anksčiausiai pradėjo žydėti tankiadyglės rožės (Rosa spinossisima) veislės: ‘Aicha‘, ‘Plena‘, ‘Papula‘, ‘Stanwell Perpetual‘, ‘Claus Groth‘, ‘Singl Cherry‘, ‘Ormiston Roy‘, ‘Double Yellow‘, ‘Ruskela‘. Dažniausiai tai 1-1,5 m. aukščio tankūs, vešlūs, gausiai spygliuoti krūmai. Žydi gausiai vasaros pradžioje. Labai atsparios, gali augti skurdžiame dirvožemyje. Tuoj pradės žydėti prancūzinių ir baltažiedėdžių rožių veislės: Rosa alba ‘Maxima‘, ‘Chloris‘, ‘Felicite Permantier‘, ‘Mme Plantier‘, ‘Celeste‘, ‘Pompon Blanc Parfait‘, ‘Konigin von Danmark‘, ‘Hurdalsrose‘. Tai aukštos (1,5 – 3 m.) ir labai vešlios rožės su pilkšvai žaliais lapais. Žiedai balti ar šviesiai rausvi, labai kvapnūs. Žydi vieną kartą gausiai birželio pabaigoje.
Rosa gallica veislės (20 veislių): ‘Antonio de Ormis‘, ‘Belle de Crecy‘, ‘Belle Biblis‘, ‘Ombree Parfait‘, ‘Tuscany Superba‘, ‘Versicolor‘, ‘Duchese d‘Angouline‘, ‚Sissinghurst Castle‘, ‘Robert la Diable‘, ‘Charles de Mills‘, ‘Imperatrice Josephin‘ ir kt. Daugumos prancūzinių rožių krūmai yra tankūs, statūs, kompaktiški, apie 1,2 m. aukščio ir tiek pat pločio. Stiebai padengti smulkiais spygliais, lapai stori raukšlėti, tamsiai žali , giliai vagoti. Žiedai palyginus stambūs, dažniausiai pavieniai ar negausiuose žiedynuose. Šių rožių žiedai kvapnūs. Daugumos prancūzinių rožių žiedai purpuriniai ar tamsiai violetiniai, taip pat dryžuotos ir margais žiedais. Žydi labai gausiai vieną kartą birželio gale – liepos pradžioje.
Šimtalapės rožės (R. centifolia). Auginame 7 veisles: ‘Pikkala‘, ‘Spong‘, ‘Cottage Maid‘, ‘La Noblese‘, ‘Tour de Malakof‘, ‘Major‘ Žiedai pilnaviduriai, dideli, kvapnūs. Žydi gausiai vieną kartą vasaros viduryje.
Damaskinės rožės (R.damascena). Auginame 7 veisles: ‘Botzaris’, ‘Ispahan’, ‘Petite Lisette’, ‘Leda’, ‘Quatre Saisons’.
Apie 1,2-1,5 m. aukščio platūs, vešlūs krūmai, šakos dažnai linksta. Žiedai nuo baltos iki tamsiai rausvos spalvos, žiedynuose po tris, penkis ir daugiau. Lapai pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai, labai kvapnūs.
Informaciją parengė Irena Noreikienė. 2022 m.
