Tilto statybai pasirinktas Vilniaus Universiteto Botanikos sodas, taip pabrėžiant naudojamų medžiagų ryšį su gamta. Tilto architektūrinė forma atkartoja plačiai Lietuvoje sutinkamos paprastosios pušies (Pinus sylvestris) augimą. Kraštinės gembinės dalys remiasi į pamatą tartum pušies šakos į medžio kamieną – tokiu būdu užtikrinamos optimalios medžiagų sąnaudos bei racionalus įtempių pasiskirstymas konstrukcijoje. Tilto statybai panaudoti dviejų rūšių ypatingų savybių betonai: kraštinės medžio šakas atkartojančios santvaros pagamintos iš ypač stipraus plaušu armuoto betono, o vidurinė dalis iš biologinio savaime gyjančio betono. Biologinis betonas ypatingas tuo, kad jo viduje esančios bakterijos gali savaime užtaisyti konstrukcijoje atsiveriančius plyšius, neatliekant įprastinio remonto. Tokiu būdu galima ženkliai prailginti konstrukcijos eksploatacijos laiką bei sumažinti jos priežiūros išlaidas.
Biologinis betonas yra palyginti nauja medžiaga – intensyvūs jos panaudojimo tyrimai prasidėjo pastarąjį dešimtmetį. Didžioji daugumą tyrimų vykdoma laboratorinėmis sąlygomis, bandymus atliekant su nedideliais betoniniais elementais, bei stebint vieno ar kelių nedidelių plyšių gyjimo procesą. Pasaulyje žinomos vos kelios eksperimentinės programos kai biologinis betonas panaudotas realioms konstrukcijoms. „Biologinis tiltas“ šiuo požiūriu yra unikalus statinys, leidžiantis realiu laiku stebėti bakterijų gyvybingumą ir įvertinti plyšių užtaisymo efektyvumą.
Kraštinėms tilto konstrukcijoms panaudoto ypač stipraus betono mišino sudėtis bei mechaninės savybės buvo optimizuojamos VilniusTech laboratorijose. Dėl didelio plieno plaušo kiekio (2% nuo betono tūrio) šis betonas gali perimti didėjančią apkrovą net ir pradėjęs pleišėti. Tai leidžia gaminti konstrukcinius elementus nenaudojant strypinės armatūros. Todėl šis betonas buvo tinkamas pagaminti ypač liaunas sudėtingos formos kraštines tilto santvaras .
Kraštinių santvarų gamyba buvo vienas sudėtingiausių tilto statybos etapų. Jų forma buvo otimizuojama naudojant netiesinę baigtinių elementų analizės programą ATENA. Norint atkartoti sudėtingą medžių šakų augimo prigimtį buvo pagaminti specialūs polistireniniu pulasčiu užpildyti klojiniai. Kiekviena putplasčio detalė buvo atskirai sumodeliuota bei tiksliai išpjauta pagal reikiamą formą. Klojiniai buvo gaminami VilniusTech Linkmenų fabrike, o betonavimas vykdomas Statybinių konstrukcijų ir geotechnikos laboratorijoje.
Tilto architektūrinė išraiška, medžiagų mechaninių savybių parinkimas, konstrukcijų optimizavimas bei statyba įgyvendinta VilniusTech Statybos fakulteto komandos. Tilto statyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, vykdant projektą „Biologinio betono konstrukcinis taikymas ir eksploatacinių savybių tyrimai Šiaurės Europos klimatinėmis sąlygomis“ Nr. S-MIP-20-32. Prie Biologinio tilto statybos svariai prisidėjo įmonės „UAB INHUS“, UAB "Hilti Complete Systems", UAB "Sika Baltic" bei UAB "Viritas" teikusios inžinerines konsultacijas bei statybai reikiamas medžiagas.
