Kviečiame pažinti atogrąžų sodą priešmokyklinio amžiaus, pradinių klasių moksleivius ir jų mokytojus! Vilniaus universiteto Botanikos sodo Didžiajame šiltnamyje norime jus visus supažindinti su čia augančiais šiltųjų kraštų augalais iš įvairiausių pasaulio šalių ir regionų: Kinijos, Indijos, Australijos, Arabijos pusiasalio, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. 

Esame tikri, kad šie augalai jauniesiems tyrinėtojams padės pažinti pasaulio geografiją, o taip pat leis geriau suprasti svarbius žmonių kultūrų ir buities skirtumus. 

Užsiėmimo metu mokiniai klausysis pasakojimų ir stebės, lies augalus, galės juos tarpusavyje palyginti. Taip pat vaikai susipažins su šalių, kuriose šie augalai auga natūraliai gamtoje, istorijomis, o savo įgytas žinias edukacijoje galės patikrinti mėgindami pažymėti augalų kilmės šalis pasaulio žemėlapyje. 

• Užsiėmimas skirtas: priešmokyklinių ir 1-4 klasių mokiniams
• Vyks: VU Botanikos sodo Didžiajame šiltnamyje 
• Data: iš anksto derinama su sodo edukatoriais, dėl edukacijos rašyti el. paštu: edukacija@bs.vu.lt 
• Kaina: įėjimas į sodą moksleiviui (nuo 7 metų) – 3 eurai, ikimokyklinukams įėjimas nemokamas. Papildomai: edukacinio užsiėmimo kaina (vaikų grupei) – 30 eur. 
• Trukmė: 45 min.

Nuotraukose: 

• Mažąjį Didžiojo šiltnamio lankytoją sudomino cimbidis (Cymbidium).
• Galenis (Abutilon hybr.)

VU Botanikos sodo Uždaro grunto augalų kolekcijų vyr. kuratorė Teresė Jokšienė pasakoja apie Didžiajame šiltnamyje šiuo metu žydinčius augalus:

Cimbidis (Cymbidium). Orchidėjos asocijuojasi su išpuoselėtu grožiu, švelnumu, trapumu, malonia aplinka. Tokia yra ir viena iš seniausiai auginamų rūšių – cimbidis. Ja žavėjosi 551–478 m. pr. Kr. Kinijoje gyvenęs mąstytojas Konfucijus. 

Tai didelės gėlės. Kasmet jos išaugina vis naujus gumbų pavidalo stiebus, iš kurių aukštyn kyla kardiški, 70-80 centimetrų ilgio lapai. Kuo senesnis augalas, tuo daugiau turi stiebų ir vasaros pabaigoje šalia jų užmezga daugiau žiedynų. Bet žydės tik tada, jeigu rudenį ir žiemą praleis vėsiame 7-15 °C šilumos ore. Tai svarbiausia sąlyga, norint gėrėtis jų žiedais. 

Natūralios augavietės tęsiasi Šiaurės pusrutulyje nuo Indijos iki Japonijos, Pietų pusrutulyje – Australijoje. Auga dirvožemyje arba kaip epifitai ant medžių ir uolų, vidutiniškai drėgname ir drėgname klimate. Kai kurios rūšys tveria ir pusiau sausame Australijos klimate. 

Galenis (Abutilon hybr.). Galeniai žydi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Žemaitijoje jie auginami nuo XX amžiaus pradžios. Tai labai greitai auganti kambarinė gėlė. Karpant ūglius, galima suformuoti 1-1,5 metro aukščio medelį ar tankų krūmą. O karpyti tikrai reikia, nes žiedai formuojasi ant šakučių viršūnių. Nukirpus vieną, išauga mažiausiai dvi. Nors žiedai trumpaamžiai, prasiskleidę būna 1-2 dienas, bet jų yra daug. 

Todėl žydi nuolatos. Tik šis augalas garina labai daug vandens, todėl reikia dažnai laistyti.