Balandžio 27 d. VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis lankytojus pakvietė į pažintinį renginį, kurio metu papasakojo apie sodo magnolijų kolekciją, jų įvairovę ir biologijos ypatumus. 

VU Botanikos sodo magnolijų kolekcijoje auginama 14 rūšių ir 15 veislių magnolijos, jos pražysta ne vienu metu ir greitai peržydi. Magnolijos – vieni seniausių žydinčių augalų pasaulyje. Tai rodo paleontologų randamos fosilijos, kuriose užsikonservavusios šių augalų dalys. Teigiama, kad magnolijos galėjo augti Žemėje jau kainozojaus eros paleogeno periodu, t. y. prieš 65,5 mln. metų, arba kainozojaus eros neogeno periodu, kuris prasidėjo prieš 23,3 mln. metų.  

Šie augalai atsirado daug anksčiau nei Žemėje atsirado bitės. Jų žiedus apdulkindavo vabalai, mintantys žiedadulkėmis, todėl ir šiandien ne ant visų rūšių magnolijų žydėjimo laikotarpiu galime pamatyti dūzgiančias bites. Bičių nepamatysime ir todėl, kad didžioji dalis magnolijų žiedų neturi nektaro, nors kartais skleidžia malonų aromatą. Kadangi vabalai daug stambesni, sunkesni, ropoja ir graužia, magnolijos turi standžią, pakankamai tvirtą žiedo sandarą bei stambius žiedus. Taip augalas apsaugo juos nuo žalos, kurią gali padaryti „ropojantys ir graužiantys“.

Pažintinio renginio metu VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. D. Ryliškis lankytojams pasakojo apie japoninių (Magnolia kobus) ir žvaigždėtųjų (Magnolia stellata) magnolijų biologijos ir auginimo ypatumus. Lankytojai grožėjosi ypač gausiai žydinčiomis plačiažiedėmis magnolijomis (Magnolia x loebneri),  japoninės magnolijos šiauriniu varietetu (Magnolia kobus var. borealis), po truputį besiskleidžiančia lelijažiede magnolija (Magnolia liliiflora) ‘Betty‘.

Tikėtina, kad gegužės pradžioje apsilankiusius sodo Magnolijų slėnyje Kairėnuose džiugins magnolijų veislių žiedai. Pažintinio renginio metu buvo pražydusios tik 2 magnolijų veislės iš daugiau nei dešimties.