Rožės ne veltui tituluojamos karalienėmis, jų didybė jau nuo birželio skleidžiasi ir VU Botanikos sode.

Dekoratyviausių rožių ir erškėčių, tinkamų auginti Lietuvos sąlygomis, kolekcijoje rasite krūmų ir sumedėjusių lianų (vijoklių). Pirmieji medeliai ir dekoratyviniai krūmai išaugo iš sėklų ir šakelių, kurias sodui dovanojo dekoratyviųjų augalų kolekcionieriai, rožių sodinukai buvo įsigyti Salaspilio Botanikos sode Latvijoje, A. Choduno rožių medelyne Lenkijoje ir Helsinkio universiteto rožyne Suomijoje, Sibirkos rožyne Lietuvoje.

 
Šalia sodo senojo parko liepų alėjos įkurtas rožynas užima 1,5 ha plotą, iš visų pusių apsuptas aukštų medžių. Kolekcijoje galima gėrėtis moderniomis krūminėmis rožių veislėmis – ‘Angela’, ‘Apricola’, ‘Charlotte’, o taip pat – poliantinėmis: ‘Gartenfreude’, ‘Knirps’, ‘Lavander Dream’, ‘Amulet’. 2012 m. kolekciją papildė veislės ‘Alexander MacKenze’, ‘Arabia’, ‘The Piligrim’, ‘Felicia’, vėliau – ir senovinės rožės. Šiuo metu rožyne auginama daugiau kaip 140 veislių įvairių grupių rožių: modernios krūminės, poliantinės, remontantinės ir senovinės.

 

Erškėčiai ir rožės (Rosa L.) yra erškėtinių (Rosaceae) šeimos genties augalai. Laukinės genties rūšys vadinamos erškėčiais, o kultūrinės – rožėmis. Gentyje yra apie 350-400 rūšių ir daugiau kaip 10 000 veislių. Laukinės erškėčių rūšys naudojamos poskiepiams, kai kurios sodinamos želdynuose, taip pat turi ir pramoninę reikšmę. Iš erškėčių vainiklapių gaminamas rožių aliejus, iš vaisių – vitaminų preparatai. Kultūrinės rožės, dar vadinamos sodų rožėmis, auginamos kaip dekoratyviniai augalai.

 
Amerikos rožininkų draugija rožes suskirstė į grupes pagal veislių pagrindines savybes – jų dekoratyvumą, biologines savybes.

Išskiriamos trys pagrindinės didžiosios grupės: rūšys (erškėčiai), senovinės rožės (grupės, egzistavusios iki 1867 m., pavyzdžiui, prancūzinės, damaskinės, baltažiedės, samaninės, burboninės, remontantinės, Portlando, tankiadyglio erškėčio), moderniosios rožės (grupės, atsiradusios po 1867 m., kai buvo išvesta viena pirmųjų arbatinių-hibridinių rožių ‘La France’; šios veislės pristatymo data naudojama atskirti senovines sodo rožes nuo moderniųjų).

VU Botanikos sode toliau kuriama tinkamiausių Lietuvoje auginti senovinių ir modernių rožių kolekcija. Parenkamos atspariausios ligoms ir kenkėjams bei šalčiui veislės. Taip pat veislės atrenkamos pagal jų dekoratyviąsias savybes, žiedo spalvą, formą, krūmo dydį. 

VU Botanikos sodo rožių nuotraukų galeriją ir jų veisles rasite čia.