VU Botanikos sode jau pradėjo žydėti kardeliai, jų įspūdingų spalvingų žiedų kasdien vis daugiau. Kviečiame Jus į pažintinį renginį „Kardelių kolekcija“, kuris vyks rugpjūčio 11 d., 16 val. VU Botanikos sode. Renginį ves VU Botanikos sodo Žolinių dekoratyvių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė.
Vieniems kardeliai yra rudens pranašas ir priminimas apie artėjančią rugsėjo 1-ąją, kitiems – vienas Baltijos kelio simbolių. Kardelių auginimas – daug kantrybės ir darbo reikalaujantis pomėgis, o daugeliui šie augalai tiesiog be proto gražūs.
Lietuvoje kardeliai yra populiariausi augalai – su jais sėkmingiausiai atliekama selekcija, dirba daugiausiai selekcininkų. Jie vertinami dėl žiedų spalvų įvairovės, palyginti nesudėtingo auginimo, spartaus dauginimosi. Kardelių žiedų spalvų paletė labai plati – nuo sniego baltumo iki tamsiai rudos spalvos. VU Botanikos sode sukaupta ir saugojama unikali kardelių veislių kolekcija: 156 veislės, iš jų netgi 139-ios sukurtos Lietuvos selekcininkų.
Bene pirmasis apie kardelius Lietuvoje, anuomet vadintus kardylais, 1930 m. rašė J. Strazdas. Pasaulyje yra apie 10 tūkstančių kardelių veislių. Šiuolaikinis mokslas, pasitelkęs selekciją ir genetiką, nuolat tobulina dekoratyviuosius augalus. Išvedamos produktyvios, atsparios ligoms bei kitiems nepalankiems aplinkos poveikiams kardelių veislės.
Kardelis – daugiametis žolinis gumbasvogūnis vilkdalginių šeimos augalas. 1753 m. Karlas Linėjus savo veikale „Species Plantarum“ kardelius priskyrė vilkdalginių (Iridaceae Juss.) šeimai, Ixioidea pošeimiui ir Gladiolus L. genčiai.
Kardelių požeminiai organai – gumbasvogūniai, gumbapumpuriai ir šaknys. Kardelių antžemines dalis sudaro stiebai, lapai, žiedai, žiedynai, vaisiai ir sėklos. Kardeliai dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai: gumbasvogūniais ir gumbapumpuriais. Sėklomis kardelius daugina selekcininkai. Kardelių gumbasvogūniai būna nuo 1 iki 8 cm skersmens. Tai priklauso nuo rūšies ir veislių savybių.
Lietuvoje natūraliai gamtoje auga dviejų rūšių kardeliai: paprastasis kardelis (G. imbricatus L.) ir pelkinis kardelis (G. palustris Gaudin), kiti auginami kaip dekoratyvieji augalai.
Kardelių rūšių ir veislių įvairovė labai didelė, todėl klasifikuoti juos nelengva. Vardan patogumo kardeliai skirstomi pagal žydėjimo laiką, augalo aukštį, žiedyno formą, žiedo dydį (skersmenį), žiedo spalvą, pritaikymo želdynuose būdus, atsparumą ligoms ir kenkėjams.
Kardelių veislės Lietuvoje pradėtos išvedinėti prieš septyniasdešimt metų. Mūsų šalyje kardelių selekcijos pradininkai yra S. Eicher-Lorka, P. Balčikonis ir A. Kuzavinis. Dabar Lietuvoje kardelių selekcija domisi tik keletas selekcininkų.
Kultivuojami kardeliai – lauke nežiemojantys daugiamečiai gumbasvogūniai augalai, todėl kiekvienų metų rudenį prieš šalnas jie iškasami, nustatomas dauginimosi intensyvumas ir žiemą laikomi sandėliuose.
O seniausios žinios apie kardelius aptinkamos graikų botaniko Teofrasto raštuose III a. pr. Kr. Vėliau Plinijus Vyresnysis kardelį aprašė kaip vaistinį augalą. Manoma, kad jis pirmasis pavadino šį augalą Gladiolus.
Kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, kur žinomos 255-ios jų rūšys. Laikui bėgant iš paplitusių ir jau kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės.
Pirmuosius kardelių hibridus 1807-aisiais Anglijoje išvedė W. Herbert. Pastaraisiais metais JAV selekcininkai vėl pradėjo eksperimentuoti su tam tikrų rūšių kardeliais. Šiuo metu sėkmingiausiai kardeliai tiriami ir selekcionuojami Slovakijoje, Čekijoje, Amerikoje, Izraelyje ir Baltijos šalyse.
JAV naujai sukurtos kardelių veislės tiriamos trisdešimtyje augalų veislių tyrimų stočių. Pasaulinis kardelių veislių registracijos centras yra Šiaurės Amerikos kardelių augintojų taryba (North American Gladioli Council, NAGC).
Informaciją parengė VU Botanikos sodo Žolinių dekoratyvių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. G. Štukėnienė. Šioje nuotraukų galerijoje išvysite dar daugiau VU Botanikos sode šiuo metu žydinčių lietuviškų kardelių veislių.
