Parodos vieta: VU Botanikos sodo Muziejus (Kairėnų g. 43, Vilnius)
Parodos atidarymas: rugsėjo 22 d., 18.30 val.
Paroda veiks: rugsėjo 23-spalio 15 d. (tik penktadieniais ir savaitgaliais, nuo 10 iki 18 val.)
Bilietai: įėjimas į parodą įsigijus įprastą VU Botanikos sodo lankytojo bilietą
Plenero kuratorė: Irina Troma (Amosova-Novikova)

VU Botanikos sodas tampa įkvėpimo šaltiniu įvairių sričių menininkams, siūlydamas gausybę natūralių peizažų ir gyvų formų. Tai vieta, kur augalų kolekcijos nuolat keičiasi, atskleisdamos dinamišką, augantį organizmą, kuris geba judėti ir transformuotis.
Pagrindinė VU Botanikos sode rengiamų plenerų koncepcija – pristatyti turtingą gamtos formų, peizažų ir istorinio-architektūrinio palikimo įvairovę. Siekiant šio tikslo, pleneruose dalyvauti kviečiami ne tik tapytojai, bet ir skulptoriai, keramikai, dizaineriai.
 
Plenerai VU Botanikos sode pernai vasarą prasidėjo nuo dešimties dailininkų kūrybos, jie susitiko „Pusryčiuose ant žolės“. 2023 metais menininkų grupę plenere subūrė „Pietūs ant žolės“. Jo metu sukurtų darbų parodoje „Gamtos anatomija“ atsispindi įvairūs požiūriai į gamtą, o kartu ir istorinis sodo kontekstas. Sodo architektūros paveldą atspindi tapytojo Vyganto Vėjo darbai, sodo formų įvairovė ir asmeninis gamtos suvokimas matomas Eglės Maskaliūnaitės-Butkuvienės darbuose.

Gyvosios formos kinta priklausomai nuo šviesos, pasiūlančios daugybę interpretacijų. Tai domina Gražiną Murelytę-Ajauskienę ir Vidą Drėgvą, kurie nagrinėja VU Botanikos sodo gamtos anatomijos aspektus. Ramunės Jundaitės-Misevičienės juvelyrikos darbuose atsispindi augalų ir jų formų giesmės, o Normantė Narusevičienė sutelkia dėmesį į buities daiktų puošimą sodo augalų motyvais. Dizainerė Aistė Anaitė savo sukurtu unikaliu paltu atkūrė žiemos sodą, o Liutauras Griežė piešiniuose pieštuku bei flomasteriais atskleidžia sodo kraštovaizdžio spalvų gausą. Parodoje taip pat pateikti Danguolės Drėgvienės darbai, tyrinėjantys gėlių struktūrą tamsiame fone. 

Gylis ir paslaptingumas VU Botanikos sodo tvenkiniuose tapo įkvėpimo šaltiniu Elžbietai Jankovskai-Bortkevič, tuo metu Rūtą Lesniauskienę domina medžių šaknys, šakų struktūra. Dovilė Tomkutė tyrinėja gamtos ir žmogaus sąveiką, kuria darbus, kupinus gyvybės ir švelnumo. Irina Troma (Amosova-Novikova) savo kūryboje pabrėžia amžiną augimą ir vystymąsi, jos darbuose gamta yra nuolatiniame kismo procese. Kviečiame kiekvieną parodos žiūrovą atrasti savąją „Gamtos anatomiją“.

Parodos kūrėjai, menininkai:
Aistė Anaitė
Danguolė Drėgvienė
Dovilė Tomkutė
Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė
Elžbeta Jankovska-Bortkevič
Gražina Ajauskienė
Irina Troma (Amosova-Novikova)
Liutauras Griežė
Normantė Naruševičienė
Ramunė Jundaitė-Misevičienė
Rūta Lesniauskienė
Vidas Drėgva
Vygantas Vėjas