Vieną gausiausių ir vertingiausių orchidėjų kolekciją Lietuvoje išauginęs profesorius Vidmantas Stanys yra sakęs, kad orchidėjoms auginti reikia meilės, žinių ir noro. VU Botanikos sodo Didžiajame šiltnamyje auginami ir šiuo metu žydi kai kurie profesoriaus išvesti orchidėjų hibridai.

Nors orchidėjos yra labai reiklios, bet su jomis galima susidraugauti ir jas sėkmingai auginti uždarose patalpose. Tik reikia žinoti bendras taisykles. Apie šių ir kitų egzotiškų augalų poreikius bei priežiūrą jau sausio 20 d. išgirsite iš VU Botanikos sodo uždaro grunto augalų kolekcijų kuratorės Teresės Jokšienės, kviečiame suskubti registruotis į renginį „Pažintis su epifitais. Kokie tai augalai ir kaip juos auginti?“.

Čia išgirsite, ar reikia persodinti orchidėjas, kurios gamtoje auga ant medžių, ar joms užtenka drėgmės vien nupurškus vandeniu, o taip pat – kada jos žydi, ar patikusias galima pasidauginti, kaip išlaikyti jas dekoratyvias ištisus metus ir ar tos pačios orchidėjų rūšys tinka visiems kambariams? Taip pat galėsite susimaišyti orchidėjoms ir kitiems epifitams skirtą substratą, nes jis dažniausiai ir nulemia sėkmę. Anturiai, monsteros, filodendrai ir kiti epifitai neretai žūva todėl, kad yra netinkamai pasodinti.

Išgirdę ,,orchidėjos“ iš karto pagalvojame, kad tai labai egzotiški, reti, subtilūs, brangūs augalai. Gegužraibinių – taip lietuviškai vadinama jų šeima – yra gausiausia iš visų šeimų, priskaičiuojama daugiau nei 30 000 rūšių augalai.

Orchidėjos auga visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Aptinkamos arkties tundroje, sausose savanose, atogrąžų džiunglėse. Daugiausiai rūšių Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Pietryčių Azijoje bei Malaizijos Archipelago salose. Drėgname klimate jos auga kaip epifitai ir epilitai ant medžių bei uolų, o vidutinėse platumose – žemėje.

Aukščiausia orchidėja siekia penkis metrus, o mažiausiųjų lapai ir stiebai matuojami milimetrais. Žiedai gali būti nuo 1 milimetro iki  25 cm skersmens.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose orchidėjos minimos 800 m. pr. Kr., o Europoje svetimžemės pradėtos auginti XVIII a. viduryje. Žmonės, kurie atogrąžų miškuose jas rinko, vadinti augalų ,,medžiotojais“, nes tai buvo labai pavojingas užsiėmimas – tarp pavojų tykojo ir laukiniai žvėrys.

Tarp orchidėjų ,,medžiotojų“ buvo ir XIX a. Vilniaus universitete dirbęs Juozas Varševičius (Josef Ritter von Rawicz Warszewicz). Orchidėjos taip smarkiai paplito, nes gerai prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Jų lapai, stiebai, šaknys geba greitai ir dideliais kiekiais pasiimti vandens, jį išsaugoti. Tie ypatumai yra dekoratyvūs ir žavi lankytojus. Orchidėjos nuo kitų augalų skiriasi ne tik išvaizda, bet ir auginimo būdu. Nesvarbu, kad jos auga įvairiausiuose biomuose, kiekviena jų rūšis turi labai griežtus poreikius, todėl auga tik tinkamose sąlygose.

Įdomiausi augintojams yra orchidėjų žiedai. Jie santykinai yra dideli, spalvoti, kvapnūs, nes juos apdulkina paukščiai, vabzdžiai, o sėklos mažos ir jų yra daug, jas išplatina vėjas.

Dabar uždarose patalpose žmonės specialiai vienos rūšies orchidėjų žiedus apdulkina kitos rūšies arba net kitos genties augalo žiedadulkėmis ir taip išaugina hibridinius augalus, kurie savo išvaizda skiriasi nuo motininių. Dabar yra daugiau nei 100 000 tokių ir kasmet jų skaičius auga.

Ar žinote, daugiau nei 30 orchidėjų rūšių auga ir natūraliai Lietuvos gamtoje? Jos auga žemėje, ne ant medžių šakų. Visame pasaulyje orchidėjos yra saugomos, jų gamtoje negalima plėšti, rauti ar kasti. Apie tai prisiminkime ir keliaudami po egzotiškus kraštus.