Tai visžalis, dvinamis medis, kilęs iš Norfolko salos (ryčiau Australijos). Užauga iki 70 m aukščio, kamieno skersmuo siekia iki 2 m. Laja siaurai piramidinė ar plačiai cilindriška. Šakojimasis - menturinis (po 4 - 7 šakeles vienoje menturėje).

 

 

Kankorėžiai 12 cm pločio, 10 cm aukščio. Sėklos 3,5 cm ilgio, 0,7 cm pločio.

Jaunų araukarijų šakelės apaugusios švelnokais, šiek tiek palinkusiais skaisčiai žaliais yliškais lapeliais (iki 2 cm ilgio, 2 mm pločio). Senesnių medžių (30-40 metų) jie būna žvyniški. Todėl jauni ir seni augalai labai nepanašūs.

 

 

Aukštoji araukarija - mėgstamas kambarinis augalas. Žiemą augalai laikomi šviesioje iki +10°C, senesni iki +5°C temperatūroje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laistyti jas reikia minkštu pastovėjusiu vandeniu. Žiemą labai saikingai, vasarą gausiai, bet neperlaistyti. Jei patalpoje drėgmės mažiau nei 70%, augalus reiktų dažniau purkšti. Gniužului perdžiūvus, šakos nulinksta ar net pagelsta.
Jauni augalai persodinami kas 1-2 metus, senesni - rečiau. Gniužulo nemažinti, saugoti šaknis. Vazonai parenkami tik 1-2 cm didesni.

Augalai sodinami į žemės mišinį (lapinė arba viržinė, durpinė, priemolis, rupus smėlis - lygiomis dalimis) su geru drenažu ant vazono dugno. Persodinus palaistyti, laikinai užpavėsinti ar pastatyti tamsesnėje vietoje.

Augalų prekybos centruose pardavinėjami augalai dažnai buvo auginti hidroponiniu būdu, todėl juos irgi geriau persodinti į žemės mišinį.

Vasarą araukarijas galima laikyti balkone ar lauke paunksmėje.
Tręšti labai saikingai pavasarį - vasarą spygliuočiams ar rododendrams skirtomis trąšomis.

Araukarijos dauginamos pusiau sumedėjusiais auginiais (rudenį ar žiemą) ir sėklomis (pavasarį).