Bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, paplitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.
Fagus grandifolia Ehrh. – amerikinis bukas
Lapuotis medis, užaugantis iki 15 (20) - 21 (35) m aukščio. Kamienas tiesus, žievė lygi, sidabriškai pilkos spalvos. Kamienas trumpas, nes šakotis pradeda netoli žemės. Laja plati, kiaušiniška, rutuliška arba ovališka. Smulkios šakos plikos arba retais tiesiais švelniais plaukeliais apaugusios. Šakų pumpurai 2 – 2,5 cm ilgio, smailūs.
Lapai paprasti, pražanginiai, ovaliniai arba siaurai ovaliniai, iki 6 – 12 (15) cm ilgio ir 2,5 – 7,5 cm pločio; žvilgančia tamsiai žalia viršutine puse ir šviesesne apatine; pamatas pleištiškas, lapo kraštas stambiai dantytas, viršūnė ilgai nusmailėjusi; jauni - plaukuoti švelniais plaukeliais, dažniausiai palei vidurinę gyslą, vėliau – pliki. Lapkotis 4 – 12 mm ilgio. Rudenį įgauna bronzinį atspalvį, yra dekoratyvūs, išsilaiko nenukritę per visą žiemą. Pagrindinė lapo gysla ryški, nuo jos į abi puses lygiagrečiai išsidėsčiusios 9 – 14 poros šoninių gyslų.
Vienanamė rūšis: vyriški ir moteriški žiedai išauga ant to paties augalo. Vyriški (kuokeliniai) žiedai sutelkti į žalsvai geltonos spalvos, galvutės pavidalo, apie 2,5 cm skersmens, žiedynus; žiedynkočiai 5 cm ilgio. Moteriški žiedai paprastai raudonai rudos spalvos, po 2 kekėse; žiedynkotis apie 1,5 cm ilgio. Abiejų lyčių žiedai išauga ant to paties medžio. Apdulkina vėjas. Žydi pavasarį, balandžio mėn., kai lapai būna išaugę 1/3 savo dydžio.
Vaisiai – riešutėliai, išauga ir subręsta goželėse, veltiniškai plaukuotose ir su odiškais dygliukais išorinėje pusėje; vaisiams subrendus, goželės atsiveria: keturios jos dalys atsilenkia išorėn, ir viduje matomi du tribriauniai, piramidės formos, apie 2 cm ilgio, riešutėliai. Valgomi. Derėti pradeda nuo 40 metų, o būdami 60-ies, dera labai gausiai. Geras derlius būna kas 2 – 8 metai.
Tėvynė: Šiaurės Amerika - Kanados rytai; JAV centras ir rytai; Meksika. Sutinkamas saulėtuose šlaituose ar lygumose arba nedideliame pavėsyje.
Auga lapuočių arba mišriuose miškuose kartu su Betula alleghaniensis, Tilia americana, Prunus serotina, Magnolia grandiflora, Pinus strobus, Picea rubra, Quercus įvairiomis rūšimis. Pakyla į kalnus iki 1000 (1830) m virš jūros lygio. Mėgsta vidutinio drėgnumo rūgščią dirvą, drėgmės pertekliaus nepakenčia. Geriausiai auga atvirose saulėtose vietose. Šaknų sistema paviršinė, plati. Po laja neauga žolė. Rūšis atspari šalčiams. Auga lėtai, gyvena iki 300 – 400 metų. Savaime plinta sėklomis ir šakninėmis atžalomis.
Netoleruoja užteršto oro ir druskingo dirvožemio, tad miestuose neauginamas. Be to, kadangi rūšiai būdinga paviršinė šaknų sistema, netinka auginti soduose ir sodybose, nes kiti augalai auginami greta jų, negali konkuruoti ir dėl saulės, ir dėl maisto medžiagų dirvoje.
Aukštas, ilgaamžis, gražus, nereiklus medis parkams, plačioms erdvėms. Įspūdinga laja, dekoratyvus visus metus.
Kolekcijoje nuo 1989 m. Vieną medelį padovanojo K. Kaltenis. Pasodintas arboretume, Šiaurės Amerikos geografinėje zonoje, ąžuolyno pakraštyje. Auga, tvirtėja pamažu. Gražus medis nuo pavasario iki žiemos. Vertingas kaip ilgaamžis augalas, sodintinas parkuose.
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas
Lapuotis medis iki 30 – 40 m aukščio. Laja, miškuose augančių - siaura, pakilusi aukštai; augančių atvirose erdvėse – plati, kūgio formos. Kamienas šiuo atveju yra trumpesnis, nes jo šakojimasis prasideda žemiau. Kamieno žievė lygi, sidabriškai pilka. Ūgliai tamsiai rausvai rudi, apvalūs, jauni plaukuoti, senesni – pliki. Pumpurai stambūs: 1,5 – 2 cm ilgio, pražanginiai, verpstiški, smailūs. Tai aukščiausi Europos lapuočiai medžiai.
Lapai paprasti, kiaušiniški, pražanginiai, tamsiai žalia, žvilgančia viršutine puse ir šviesesne apatine, 6 – 10 cm ilgio ir 3 - 7 cm pločio. Lapų gyslos aiškiai matomos. Kiekvienoje pagrindinės lapo gyslos pusėje yra po 6 -7 lygiagrečiai išsidėsčiusias šonines gyslas. Lapo pamatas nežymiai siaurėjantis arba apvalus; kraštas lygus, su nežymiais dantukais ties šoninėmis lapų gyslomis, banguotas, jaunų – švelniais plaukeliais apaugęs; viršūnė trumpai nusmailėjusi. Rudenį lapai tampa gelsvai oranžinės ar rusvos spalvos ir išsilaiko ant šakų per žiemą. Nukrenta kitą pavasarį. Lapkotis 1 cm ilgio, plaukuotas.
Vienanamė rūšis: vyriški ir moteriški žiedai išauga ant to paties augalo. Vyriški žiedai geltonai rudi, sutelkti į rutuliškus, 1 cm skersmens, nusvirusius žiedynus. Moteriški žiedai žali, po 2 – 3 (4) sutelkti į kekes einamų metų ūglių viršūnėje. Žydi lapams skleidžiantis – gegužės mėn. Žydėti pradeda 30 – 80 metų amžiaus medžiai.
Vaisiai – riešutėliai, išaugantys 2 – 2,5 cm ilgio goželėje, kurios išorė veltiniškai plaukuota, su odiškais dygliukais. Goželėje rugsėjo – spalio mėn. sunoksta 2 tribriauniai, iki 1,5 cm ilgio ir 0,7 – 1 cm pločio prie pagrindo, rudos spalvos riešutėliai, kurie ima kristi, ypač po pirmųjų šalnų. Dera rugsėjo – spalio mėn.
Tėvynė: Europa – nuo Švedijos pietų iki Sicilijos šiaurės Italijoje, vakaruose iki šiaurinės Portugalijos dalies, Anglijos pietų, centrinės Ispanijos, o rytuose – iki Turkijos šiaurės vakarų. Viduržemio jūros regione sutinkamas tik kalnuose 600 – 1800 m virš jūros lygio.
Auga lėtai. Pažymima, jog nuo iki 30 -50 metų kasmet paauga 40 – 70 cm aukščio, o vėliau augimas lėtėja. Ilgaamžė rūšis: gyvena 200 – 300 metų, kartais ir ilgiau. Kamieno skersmuo gali siekti 1,5 – 2 (3) m.
Gerai auga įvairaus derlingumo ir rūgštingumo drėgnose, bet gerai drenuotose dirvose, pusiau pavėsyje ir saulėtose vietose. Labai dekoratyvus medis. Lietuvoje gražiausi, aukščiausi, storiausi paprastojo buko medžiai auga pietvakarių ir vakarinėje dalyje: Šilutės miškų urėdijos Norkaičių girininkijos teritorijoje – Kliošių ir Ašpurvių miškuose, bei prie Klaipėdos esančiame Girulių miške. Šie medžiai auga ir Bubliškių, Paežerių, Renavo, Žagarės, Dabikinės, Degaičių, Eglesių, Paežerių, Paliesių parkuose.
Dekoratyvinėje sodininkystėje yra auginama keletas paprastojo bukų veislių, kurios pasižymi skirtinga lajos forma bei lapų spalva. Štai keletas jų.
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas 'Dawyck Gold'
Veislė labai populiari dėl lajos formos ir lapų spalvos: laja vertikali, kolonos formos, iki 10 – 15 m aukščio ir 1 – 3 m pločio; lapai geltoni. Kol jaunas, medis auga lėtai, vėliau augimo greitis yra didesnis. Kamienas šakojasi netoli žemės paviršiaus, bet daugiau šakų būna 2 m aukštyje virš žemės. Būtina pažymėti, kad nepatartina auginti po elektros linijomis, nes jos neigiamai veikia augalo augimą.
Jauni lapai šviesiai gelsvai žali; per visą augimo periodą krypsta į saulę. Lapai beveik du kartus didesni už rūšies lapus, žvilgantys. Jaunų lapų kraštas plonais švelniais plaukeliais apaugęs. Gerai matoma pagrindinė lapo gysla ir lygiagrečiai išsidėsčiusios šoninės gyslos.
Augalas nežydi.
Šios veislės medžiai geriausiai atrodo pasodinti nedidelėmis grupėmis vejose, geriausiai – pusiau pavėsyje, neprarasdami įspūdingos lapų spalvos. Saulėtoje vietoje auginami augalai pasižymi itin ryškia geltona lapija. Dirvai nereiklūs, bet geriau auga vidutinio drėgnumo gerai drenuotoje derlingoje, rūgščioje dirvoje. Gali ištverti šaltį iki – 34 ° C.
Dėl lėto augimo ir esant tinkamoms sąlygoms, medžiai gali sulaukti 120 metų ir daugiau. Jie gali būti skirtingų medžiais, kai viena šeima pasodina, kitos augina ir džiaugiasi.
Kolekcijoje nuo 1999 metų. Gerai auga ir sėkmingai žiemoja. Augalas apie 8 m aukščio.
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas 'Pendula'
Paprastojo buko veislė, kuri pasižymi svyrančiomis šakomis. Lajos aukštis gali siekti iki 3 (10) – 15 m aukščio. Aptikta apie 1836 metus Anglijoje. Augimas lėtas: per 10 m. gali užaugti tik 3 m aukščio. Svyrančios šakos nors plonos, bet tvirtos.
Pagal šakų išsidėstymą ir svirimą žemyn yra išskirtos dvi šios veislės formos. Pirma, kai kamieno laja siaura, o pagrindinės šakos pradžioje auga horizontaliai, paskui jos staiga nusvyra žemyn ir net pasiekia dirvos paviršių. Antra forma, kai medžio laja plati, tokia pat kaip aukštis, kai pagrindinės šoninės šakos išauga didelės, tada jų viršūnės bei smulkesnės šoninės šakos svyra žemyn.
Lapai tamsiai žali, žvilgantys per visą vasarą. Lapija tanki. Jaunų lapų kraštas plonais švelniais plaukeliais apaugęs. Gerai matoma pagrindinė lapo gysla ir lygiagrečiai išsidėsčiusios šoninės gyslos.
Veislė įdomi savo forma, tad mėgstama dekoratyvinėje sodininkystėje. Geriausia auginti erdvėse, kur augalo grožis galėtų atsiskleisti: šiek tiek platesnėse erdvėse, tačiau kur būtų bent šiek tiek apsaugotas nuo stiprių vėjų.
Kolekcijoje auginama nuo 1996 metų. Dekoratyvus ir įspūdingas augalas.
Fagus sylvatica L. – Paprastasis bukas 'Purpurea Latifolia'
Paprastojo buko veislė, kuriai būdingi tamsiai raudonai purpuriniai, kartais su rusvu atspalviu lapai, plati, beveik rutuliška, iki 15 (20) – 25 m aukščio ir tokio pat pločio (suaugusių medžių) laja.
Spalvingi lapai yra ovaliniai arba pailgai kiaušiniški, žvilgantys, iki 8 cm ilgio. Rudenį lapai šiek tiek pakeičia spalvą, bet nenukrenta, ilgai laikosi ant šakų, kartais iki pavasario. Jaunų lapų kraštas plonais švelniais plaukeliais apaugęs. Gerai matoma pagrindinė lapo gysla ir lygiagrečiai išsidėsčiusios šoninės gyslos.
Žiedų nesukrauna.
Veislė auginama pavieniui, ypač erdvėje, kur medis gali laisvai šakotis į visas puses, kur daug saulės. Tada jis dekoratyvus ir savo laja, ir ryškia purpurine lapija. Geriausiai auga įvairaus derlingumo, vidutinio drėgnumo, gerai drenuotose dirvose. Šalčiams atsparus augalas.
Pirmą kartą aprašytas Vokietijoje apie 1877 metus.
Kolekcijoje nuo 1980 metų.
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas 'Purpurea Tricolor'
Ypač įspūdinga paprastojo buko veislė, kurios laja gali siekti iki 9 m aukščio.
Pavasarį išsiskleidžia purpuriniai lapai, kurių pakraščiai rožiniai. Vėliau, vasarą, lapų spalva pasikeičia į tamsiai bronziniai žalią su šviesiai rožiniais pakraščiais. Pagaliau, rudenį jie tampa bronziniai auksinės spalvos. Lapai stambūs, iki 10 cm ilgio, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, banguotu pakraščiu, žvilgančia viršutine puse. Jaunų lapų kraštas plonais švelniais plaukeliais apaugęs.
Žiedų nesukrauna.
Veislės pavadinimo sinonimu laikoma 'Roseomarginata'.
Geriausiai auga įvairaus derlingumo, vidutinio drėgnumo, gerai drenuotose dirvose. Augintinas saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje nedidelėse erdvėse. Spalvinga lapija labai dekoratyvi. Šalčiams atsparus, tik esant ypatingai šaltoms žiemoms gali apšalti jauni ūgliai.
Auginamas senajame botanikos sodo parke pusiau pavėsyje.
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas 'Purpurea Pendula'
Veislė, auganti krūmu su keliais kamienais arba stiebais, kurie šakojasi ir svyra žemyn. Gali būti, jog vyresnių augalų kuri nors šaka ima kilti aukštyn, ir, būdama aukštesnė, tampa kamieno viršūne. Augimas lėtas, tad per 10 -15 metų augalas pasiekia 1,8 – 2 m aukštį. Brandūs augalai siekia apie 3 m aukštį. Bet, jeigu ši veislė yra įskiepijama į paprastojo buko kamieną tam tikrame aukštyje, tai toks augalas turi kamieną. Jo laja paprastai yra tanki, svyrančiomis šakomis.
Lapai dideli, iki 10cm ilgio, kiaušiniški, purpuriniai pirmoje vasaros pusėje, vėliau - purpuriniai žalsvi, žvilgantys. Lapo pamatas apvalėjantis arba trumpai susiaurėjęs; kraštas banguotas, jaunų – švelniais plaukeliais apaugęs; viršūnė trumpai nusmailėjusi. Rudenį lapai tampai auksiniai bronzinio atspalvio.
Dekoratyvi veislė auginama kaip spalvingas augalas šalia kitų sumedėjusių augalų arba pavieniui žalioje vejoje. Geriausiai auga įvairaus derlingumo, vidutinio drėgnumo, gerai drenuotose dirvose. Patartina, kad būtų apsaugotas nuo smarkių vėjų. Šalčiams atsparus.
Šios veislės dar neauginame, bet akivaizdu, jog ji itin dekoratyvi ir gali puošti sodybą ar parką.
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas (kamienas)
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas 'Pendula' (žiedai)
Fagus sylvatica L. – paprastasis bukas 'Pendula' (vaisiai)
Fagus sylvatica– paprastasis bukas 'Dawyck Gold'
Fagus sylvatica– paprastasis bukas 'Purpurea Latifolia'
Gintarėlė Jurkevičienė, 2017
