Tai daugiametis 40-90 cm aukščio vaistinis, aromatinis augalas. Lapai plunksniški, sudaryti iš mažų lancetiškų lapelių. Žydi nuo vasaros pradžios iki vidurio. Žiedynai - aukštos stačios kekės. Žiedai labai patrauklūs bitėms. Yra bent dvi šios rūšies atmainos: Dictamnus albus cv. 'White' augalai su baltais žiedeliais, kaip ir tipinė rūšis, yra citrinos žievelę primenančio skonio ir skleidžia tokį pat aromatą, o Dictamnus albus cv. 'Pink' - blyškiais rožiniais žiedeliais su ryškesniais rožiniais dryželiais pasižymi švelnesniu, mažiau juntamu citrinos žievelės skoniu su migdolų ir vanilės priemaiša. Ši diktono atmaina be visa ko, dažniau auginama soduose nei baltažiedė jos giminaitė, tačiau abi jos pasižymi labai panašiomis savybėmis.
Baltasis diktonas aptinkamas nuo centrinės ir pietinės Europos iki pat Kinijos ir Korėjos sausuose miškuose bei pievose. Mielai auga sausesnėse, gerai drenuotose, kalkingose dirvose. Visai netinkamos jam auginti sunkios ir šlapios dirvos. Pakantūs nedideliam užpavėsinimui, tačiau geriausiai auga atviroje saulėtoje vietoje. Baltasis diktonas gali išgyventi ir ganėtinai šaltomis žiemomis (kai vidutinė metinė temperatūra apie -4 laipsnius Celsijaus). Jam reikalingos vasaros su bent keliom itin karštom dienom. Nemažai žalos diktonui gali pridaryti šliužai, kurie pavasarį ypač mėgsta pasmaguriauti jaunais ūgliais.
Dauginamas diktonas dažniausiai sėklomis, pasėjant vėlai vasarą į vazonus, ir pirmą žiemą laikomas nešildomame šiltnamyje. Šaknys jautrios žalojimui, todėl derėtų perkelti į nuolatinę vietą kuo greičiau vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, praėjus bet kokiam šalnų pavojui. Gali būti dauginamas ir dalijant kerą anksti pavasarį ar rudeniop, bet dėl šaknų jautrumo sunkiai prigyja. Atskirtas dalis patartina pasodinti į vazonus ir bent metus laikyti šiltnamyje.
Medicinoje vartojami diktono žiedynstiebiai, lapai bei šaknų žievė. Jie pasižymi antihelmitinėmis, antispazminėmis, diuretinėmis, aromatinėmis savybėmis, naudojami virškinimo sutrikimams gydyti, skrandžiui tonizuoti. Iš vidaus ir išoriškai jo preparatai vartojami odos ligoms gydyti (ypač šašams ir egzemai). Šaknys renkamos ir nužievinamos rudenį. Nulupta žievė iš karto pjaustoma nedideliais gabalėliais ir džiovinama gerai vėdinamoje vietoje. Gerai išdžiūvusi ji būna trapi ir beveik bekvapė.
Lapų užpilas vartojamas kaip arbatos pakaitalas. Jis labai gerai veikia virškinamąjį traktą. Homeopatiniai vaistai, pagaminti iš šviežių diktono lapų, vartojami įvairioms moteriškoms ligoms bei vidurių užkietėjimui gydyti. O džiovintų lapų milteliai lygiomis dalimis maišyti su pipirmėte vartojami sergant epilepsija.
Šiuo metu vakarų medicinoje tai nepopuliarus augalas. Panašios rūšies šaknų žievė yra vartojama Kinų medicinoje, kaip antibakterinė, šaldanti priemonė.
Augalo sudėtyje yra apie 3 proc. (sausoje augalo masėje) eterinio aliejaus, kuris naudojamas kosmetikoje. Šį eterinį aliejų augalas išskiria karštą ramią dieną. Nuo jo augalas neretai užsiliepsnoja ir gali degti iki keleto dienų, nesukeliant pačiam augalui jokios žalos. Būtent dėl to šis augalas dar vadinamas "degančiuoju krūmu".
Pastaruoju metu diktonas pagrindinai auginamas kaip aromatingas dekoratyvus augalas, labai tinkamas žolynų sodeliams ar puošniems bordiūrams formuoti.
Nepatartina patiems, be profesionalo priežiūros, gamintis ir vartoti diktono preparatų. Šaknys ir žiedai vartojami žolinių preparatų gamyboje, tačiau jie yra toksiški!
Parengė Renata Miklušytė 2005-04-06
