Kvapusis mairūnas daugiametis (mūsų krašte vienmetis arba dvimetis) augalas, išaugantis iki 25 - 50 cm aukščio. Auginamas soduose, daržuose. Žydi liepą - rugsėjį. Sėklos subręsta retai ir dažnai būna nedaigios. Todėl mairūną reikia dauginti vegetatyviniu būdu. Gana dažnas.

 

Gerai auga humusingoje, lengvo priemolio arba priesmėlio, geros struktūros nepiktžolėtoje dirvoje, nuo vėjų apsaugotoje saulėtoje vietoje.

Mairūnų tėvynė - Indija. Senovės Graikijoje ir Romoje šiuos augalus žmonės vartojo ir kaip vaistažoles, ir kaip prieskonius. Iš jų pagaminti aliejai seniau laikyti meilę skatinančiomis priemonėmis.
Kadaise buvo manoma, kad mairūnų aromatas gina žmogų nuo nelaimių ir saugo jo sveikatą. Šie augalai padėdavo skorpionui įgėlus, nuo raganų užkeikimų.

Ir vaistams ir prieskoniams dažniausiai naudojama žolė, renkama žydėjimo pradžioje, lapai, rečiau žiedų pumpurai bei sėklos. Žaliava turi būti džiovinama ir laikoma tamsoje. Ji turi specifinį kvapą ir aitroką, truputį deginantį skonį. Nuo šviesos truputi patamsėja, beveik pajuoduoja visos žalios spalvos dalys, ir žaliava praranda ne tik prekinę išvaizdą, bet vertingąsias savybes.
Lapeliuose ir žieduose būna 0,50 - 0,90 proc. eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro terpinenas, taip pat kamparas, borneolis, terpineolis, sabinenas, be to, juose yra apie 9,5 proc. rauginių medžiagų, cukraus, organinių rūgščių, karčiųjų, mineralinių medžiagų.

Mairūnai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą, mažina vidurių pūtimą, vartojami sergant gastritu. Šiam tikslui ruošiami mišiniai su ramunėlėmis ir pipirmėtėmis. Jie mažina galvos skausmą, ramina, gydo uždegimus, naikina bakterijas ir virusus. Peršalus ir kosint galima išbandyti mairūnų inhaliacijas, kurios gana efektyvios.
Eterinio aliejaus (Oleum majoranae) poveikis organizmui panašus. Jis žudo bakterijas, slopina skausmą, spazmus, uždegimus, lengvina atsikosėjimą, varo tulžį. Be to gerina kraujo apytaką, skrandžio ir žarnyno veiklą, mažina kraujo spaudimą, persivalgius šalina nemalonius pojūčius, skatina toksinų šalinimąsi iš organizmo.
Mairūnų poveikis organizmui dvejopas. Rozmarinų rūgštis - stiprus antioksidantas, kuris trukdo susidaryti piktybiniams augliams. Vartojama dideliais kiekiais ši medžiaga naikina bakterijas. Tai patvirtinta moksliniais laboratoriniais tyrimais. Antra vertus, augaluose randama ir hidrochinono. Jį vartojant ilgą laiką gali atsirasti piktybinių auglių. Eksperimentais ši hipotezė nepatvirtinta, bet teoriškai įmanoma. Iš čia kyla išvada - kasdien ir ilgai, nuolat mairūnų vartoti, matyt, nereikėtų.

Yra gurmanų, didelių prieskonių mėgėjų ir vertintojų, kurie kvapiuosius mairūnus augina kambaryje, vazonėliuose kaip kambarines gėles. Žiemą, kad geriau augtų, juos papildomai apšviečia. Kartais net atskiria kampelius, sukuria savotiškas oranžerijas.
Augalas medingas, nektaras lengvai pasiekiamas bičių.
Ankščiau, kol nežinota vertingų apynių savybių, mairūnas buvo naudojamas alaus ir net vyno gamyboje. Juo paskaninamos sriubos, padažai, troškinta mėsa, ypač aviena, faršas, paštetas, varškė, dešros.

Mairūno planeta - Merkurijus. Magijos tikslams ir burtams mairūnai naudojami kaip smilkalai ar priemonė aprūkyti. Jie esą padeda keliautojams, meilėje, gina nuo priešų, saugo gerovę, pinigus.

 

Parengė Svetlana Tumidaj