Erškėtinių (Rosaceae) šeimai priklausanti rūšis.
Lapus metantis aukštas siauras krūmas arba medis iki 10 m aukščio, daugiakamienis. Jauni ūgliai švelniai plaukuoti, žievė lygi, pilkai ruda. Laja netaisyklingai rutuliška.

Lapai elipsiški, viršūnė smaila, 4,5 - 8,5 cm ilgio, nuo 2 iki 5 cm pločio, dantytu pakraščiu; lapo pamatas apvalus arba nežymiai širdiškas. Jauni lapai plaukuoti. Lapkotis plaukuotas visą sezoną.

Žiedai balti, kvapūs, 1,8 - 2,8 cm skersmens, po 6 - 10 į kekes sutelkti, žydi balandžio antroje pusėje - gegužės mėn.

 

Vaisiai purpuriniai juodi, kabo ant 2 - 3,5 cm ilgio kotelių, subręsta vasaros pirmoje pusėje, noriai lesami paukščių.

Tėvynė: Šiaurės Amerika, JAV rytinė dalis. Tiksli rūšies kilmė nežinoma. Manoma, kad tai natūraliai gamtoje atsiradęs hibridas. Kai kurie autoriai laiko ją A. x grandiflora sinonimu. Kiti pažymi, kad aprašoma rūšis labai savo išvaizda primena A. laevis.

Rūšis dauginama sėklomis, šakninėmis atžalomis. Lengvai auginama visur vidutinio drėgnumo gerai drenuotoje, priemolio, molio dirvose. Geriau žydi pasodintas saulėtoje vietoje ar pusiau pavėsyje. Atsparumas šalčiui USDA 4 -8.

Dekoratyvinėje sodininkystėje rūšis augintina dėl stambių žiedų, spalvingų valgomų vaisių, rudenį gražiai nusidažančių lapų ir siauros lajos. Mūsų klimate dažniau auga krūmu. Tinka landšaftiniame želdyne augalų lajų kontrastams paryškinti, aukštoms laisvoms arba norimo aukščio karpomoms gyvatvorėms užsodinti. Jeigu leidžiame augti tik vienam kamienui, galime suformuoti liauną medelį.

 

Dendrologijos skyriaus kolekcijoje auginama nuo 1991 metų. Augalai išauginti iš sėklų, kurias gavome iš Vokietijos Mainz universiteto botanikos sodo. Auginame saulėtoje vietoje, vidutinio drėgnumo dirvožemyje. Kas kelinti metai augalai yra mulčiuojami perpuvusiu mėšlu, pjuvenomis ar durpėmis. Auginimo problemų kol kas neturėjome. 2003 metais pirmą kartą gausiai žydėjo ir derėjo. Kadangi vaisius labai mėgsta sodo paukšteliai, vos spėjome jų pririnkti sėklų mainams. Be visų anksčiau išvardytų augalo privalumų, galima pridėti, jog ir beraustančios medlievos vaisiai yra dekoratyvūs. Šiuo metu augalo aukštis siekia bemaž 3 metrus aukščio.

Palaipinė medlieva - Amelanchier stolonifera Wieg

Erškėtinių (Rosaceae) šeimos rūšis.
Lapus metantis krūmas šliaužiančiais, vėliau stačiai kylančiais stiebais nuo 0,3 iki 1,5 m aukščio.

Žiedai dvilyčiai, balti, sutelkti į žiedynus - kekes. Žydi gegužės mėnesį.

 

Vaisiai subręsta vasaros pradžioje. Kai dirvoje pakanka drėgmės, jie, vaisiai, būna pakankamai stambūs (apie 0,6 - 0,8 mm skersmens). Iš pradžių rausvi, vėliau melsvi, o visiškai sunokę - tamsiai mėlynos spalvos, saldūs. Labai mėgstami paukščių, tad tenka saugoti, kad nenulestų. Jeigu paukščiai nenulesa, tai sudžiūna ant šakelių.

Tėvynė: Šiaurės Amerika, JAV rytinėje dalyje nuo Njufaundlendo iki Virginijos.

Geriausiai auga saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje, vidutinio drėgnumo lengvoje smėlėtoje, vidutinio sunkumo priemolio ar sunkioje molingoje dirvoje.

Dendrologijos skyriaus kolekcijoje auginama nuo 1988 metų. Turime keturis pavyzdžius: 1988 m. (iš Jungtinės Karalystės - Londono universiteto botanikos sodo), 1997 m. (iš Latvijos - Kalsnavos miškų tyrimo stoties), ir du 1999 metų (iš Vokietijos - Mainz universiteto botanikos sodo). Visi augalai auginami lengvoje priesmėlio dirvoje, saulėtoje vietoje.

2003 m. labai gausiai žydėjo ir derėjo. 2004 m. apšalo žiedai, ir derlius buvo menkas, arba visai nederėjo.

Augindami šią rūšį 16 metų, įsitikinome, kad ji nereikli dirvožemiui. Gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pusiau pavėsyje. Nors geriau auga vidutinio drėgnumo dirvoje, yra ištverminga sausrai. Štai 2003 ir 2004 metais sausras pakėlė sėkmingai, nors augalų ir nelaistėme.

Ši rūšis labai tinkama auginti alpinariumuose arba neaukštuose želdynuose. Dekoratyvūs tamsiai žali lapai, balti stambūs žiedynai ir, aišku, ankstyvi vaisiai. Beje, stambias uogas patogu rinkti atsisėdus ant kėdutės - vyresniems žmonėms, vaikai smaguriauti gali stačiom, o visi kiti - pritūpę. Nors augalas turi tendenciją plisti šakninėmis atžalomis, tai nėra nevaldoma rūšis. Nereikalingas atžalas galima padovanoti kaimynui arba pačiam įsiveisti uogyną. Džiovinti vaisiai dar saldesni. Juos galima taip kramsnoti, dėti į kepamus pyragus, virti saldžius gėrimus.

Šiuo metu Dendrologijos skyriaus kolekcijoje auginame 9 medlievų rūšis, ir 5 jų varietetus (kuratoriai G. Jurkevičienė ir V. Guseva):

Alksnialapė medlieva
1. Amelanchier alnifolia Nutt. var. florida (Lindl.) C.K.Schneid (gauta iš Romania Craiova HBU 1992)
2. Amelanchier alnifolia Nutt. var. florida (Lindl.) C.K.Schneid (Russia Archangelsk, Arb I Sylv T 1990)
3. Amelanchier alnifolia Nutt. var. florida (Lindl.) C.K.Schneid (Slovakia Bratislava HBU 1982)
4. Amelanchier alnifolia Nutt. var. florida (Lindl.) C.K.Schneid (Moldavia Kishinev HBA 1984) 
5. Amelanchier alnifolia Nutt. var. semiintegrifolia (Hook.) Hitchc. (Iceland Reykjavik HB 1995) 
6. Amelanchier alnifolia Nutt. var. pumila (Nutt.) Nels. (Latvia Jaunkalsnava, St Expl Sylv Kalsnava 1999)

Bartramo medlieva
7. Amelanchier bartramiana (Tausch) Roemer (Canada Montreal HB 1995)
8. Amelanchier bartramiana (Tausch) Roemer (Lithuania Girionys, St Expl Sylv Dubrava 1993)

Kanadinė medlieva
9. Amelanchier canadensis (L.) Med. (Slovakia Slepčany, Arb Mlynany1984)

Gausiažiedė medlieva*
10. Amelanchier florida Lindl. (Lithuania Vilnius HBU, Pomology Dep. 1997)
11. Amelanchier florida Lindl. (Lithuania Vilnius HBU, Pomology Dep.1997)

Žemoji medlieva
12. Amelanchier humilis Wieg (Latvia Salaspils HBN 1993)

13. Amelanchier interior Nielsen (Czech Pruhonice IHO 1996)

Amerikinė (Lamarko*) medlieva
14. Amelanchier lamarckii F.G. Schroeder (Germany Mainz HBU 1991)

Palaipinė medlieva
15. Amelanchier stolonifera Wieg (United Kingdom London HBU 1988)
16. Amelanchier stolonifera Wieg (Germany Mainz HBU 1999)
17. Amelanchier stolonifera Wieg var. macrocarpa (Latvia Jaunkalsnava, St Expl Sylv Kalsnava 1997)
18. Amelanchier stolonifera Wieg var. micropetala Rehd. (Germany Mainz HBU 1999)

19. Amelanchier pumila Nutt. (Germany Munchen HB 1994)
20. Amelanchier pumila Nutt. (United Kingdom Leicester HBU 1999)

 

Straipsnio autorius G. Jurkevičienė paskelbta 2005-06-15

Nuotraukos V. Gusevos