Anksčiau už žemuoges uogomis mus gali pradžiuginti melsvauogis sausmedis - Lietuvoje vis labiau populiarėjantis uogakrūmis, paprastai vadinamas valgomuoju, norint atskirti nuo dekoratyvinių sausmedžių.

 

Botaninis apibūdinimas. Sausmedis (Lonicera L.) priklauso sausmedinių (Caprifoliaceae Juss.) šeimai, sekcijai Isika Rehd., posekcijui Caeruleae Rehd. Posekcijo apimtis jau daugelį metų yra botanikų tyrinėjimo ir diskusijų objektas. Įvairūs autoriai posekcijo viduje išskiria nuo 1-2 iki 15-17 rūšių. Kadangi artimiausias savaiminis melsvauogių sausmedžių paplitimo centras yra Rusijoje, todėl dėsninga, kad čia atliekama daug tyrimų, gausu publikacijų. Norėdami išvengti painiavos, laikomės Rusijoje paplitusios melsvauogių sausmedžių sistematikos, kurios pagrindas yra A. Pojarkovos aprašytos rūšys.

 

Melsvauogiai sausmedžiai savaime paplitę JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Rusijoje (Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose). Auga kalnuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, miškų aikštelėse, upių ir kalnų šlaituose. Geriausiai auga drėgnose, tačiau gerai aeruotose, neutraliose ar kiek rūgštokose dirvose. Tai šviesiamėgis, kryžmadulkis, medingas, vaisinis augalas.

 

Lietuvoje soduose auginamų augalų išvaizda įvairuoja, nes tai priklauso nuo to, iš kokios melsvauogių sausmedžių rūšies išvesta veislė ar atrinktas sėjinukas. Pateikiame tik apibendrintą krūmelio charakteristiką: aukštis 0,7-2,0 m, stiebų žievė ruda, supleišėjusi, nuo ko ir kilo augalo pavadinimas, lapai 4-10 cm ilgumo. Žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi, po 2 lapų pažastyse. Pas mus žydi balandžio - gegužės mėn., žiedus lanko kamanės ir bitės. Vaisius - melsva, gana įvairios formos 1,5-3,0 cm ilgio uoga, skoniu primenanti mėlynes. Prinokusios uogos nukrinta ant žemės. Derlius nedidelis - iki 2 kg. Vitamingos uogos stiprina organizmą, gerina apetitą ir savijautą, turi baktericidinių savybių. Po keletą sausmedžio krūmų verta auginti kiekvienoje sodyboje.

 

Priežiūra. Sausmedžius patogiau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Būtina sodinti 2-3 krūmus 1-1,5 m atstumu vieną nuo kito, kad gerai apsidulkintų ir kasmet duotų pastovų derlių. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką ar neutralų dirvožemį. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais-ketvirtais metais. Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima. Krūmai ilgaamžiai - gerai dera iki 20-25 metų, atsparūs ligoms, todėl cheminės apsaugos priemonės naudojamos labai retai. Kartais žiemą pumpurus nulesa paukšteliai, o nokstančias uogas labai mėgsta varnėnai.

Dauginimas. Galima dauginti įvairiai: sėklomis, atlankomis, žaliais auginiais. Iš šviežių sėklų išimtos sėklos sėjamos birželio mėnesį. Jas reikia tik lengvai užsijoti smėliu ir uždengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Sudygsta maždaug po trijų savaičių ir iki rudens užauga iki 3- 4 cm. Žiemoja po sniegu. Galima sėklas sėti ir rudenį, tada jos sudygs tik kitą pavasarį.

Sausmedžiai lengvai dauginasi žaliais 10-15 cm ilgio auginiais. Dirbtinio rūko kameroje įsišaknyja beveik visi auginiai. Reikėtų žinoti dvi plonybes: pirma, ūgliai tinka dauginimui maždaug tuo metu kai pradeda mėlynuoti uogos, t.y. daug anksčiau negu kitų augalų, antra, auginiai nemėgsta persodinimo. Galima kiekvieną auginį sodinti į atskirą mažutį vazonėlį, juos patogu išnešti žiemoti į lauką, o pavasarį vėl įnešti į šiltnamį. Galima auginius sodinti kas 30-40 cm lysvėje, kol įsišaknys pridengti (padaryti kažką panašaus į mini šiltnamį, kur palaikoma didelė drėgmė), žiemą nudengti, o pavasarį vėl padaryti mini šiltnamuką). Jeigu auginius sukišime tankiai vienas prie kito, o kitų metų pavasarį persodinsime, tai jie kurį laiką neaugs.

 

Selekcija Rusijoje ir paplitimas Lietuvoje. Į Lietuvą valgomieji sausmedžiai pateko iš Rusijos. Ten jau kelis dešimtmečius vykdoma selekcija, išvesta virš 100 veislių. Pagrindiniai selekcijos centrai yra Sankt-Peterburge, Altajuje, Tolimuosiuose Rytuose. Selekcininkų pastangos nukreiptos uogų skoniui pagerinti, nes kai kurių rūšių uogos kartokos, o taip pat sunokusių uogų byrėjimui sumažinti. Taigi neseniai išvestų veislių uogos stambios, saldžios, nebyra. Šiais kriterijais ir turėtų vadovautis kiekvienas, norintis savo sode užsiveisti sausmedžių. Dar reikėtų žinoti, kad yra įvairaus ankstyvumo sausmedžių, skirtumas tarp ankstyvųjų ir vėlyvųjų yra apie mėnesį.

Lietuvoje auginami įvairios kilmės valgomieji sausmedžiai. Veislių, atrinktų sėjinukų turi mokslo įstaigos, privatūs medelynai, sodininkai megėjai. Pasitaiko ir labai gerų, ir menkaverčių augalų. Nenorint nusivilti, geriausia pačiam imti ūglius nuo atrinkto, patikusio krūmo ir pasidauginti žaliais auginiais. Sėklomis dauginami augalai dažnai skiriasi nuo motininio augalo. Vilniaus universiteto Botanikos sode melsvauogiai sausmedžiai auga trijose kolekcijose, iš viso 9 rūšys, 26 veislės ir 37 selekciniai numeriai. Čia vykdoma krūmelių su gero skonio, stambiomis ir nebyrančiomis uogomis atranka. 1-2 metų krūmelių galima įsigyti Vilniaus universiteto Botanikos sodo prekyvietėje.

 

dr. Silva Žilinskaitė, VU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja

2004.09.06

 

Liana, tikras vijoklis, kadangi stiebai patys vyniojasi aplink atramą ir pakyla į 2 - 4(6) m aukštį. Jauni ūgliai šviesiai žalios ar violetinės spalvos.
Lapai kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški; viršutinė pusė žalia, apatinė - melsvai žalia ar balkšva. Vaisinių šakelių viršūninės 2 - 3 lapų poros bekotės, suaugusios į elipsiškus diskus ir atrodo kaip lėkštutės, kuriose nužydėjus žiedams sunoksta oranžinės uogos.
Žiedai vamzdelio pavidalo, 4 - 5 cm ilgio. Vainikėlis dvilypis, žydėjimo metu keičia spalvą - šviesėja nuo geltonai rožinio iki beveik balto. Pražysta vakarais ir kvepia visą naktį. Ši rūšis žydėti pradeda pirmoji - gegužės mėnesį ir žydi 2 - 3 savaites. Kitos sausmedžių rūšys - vėliau.
Tėvynė: Vidurio ir Pietų Europa, Kaukazas, Užkaukazė.
Dekoratyvi liana, auginama VU Botanikos sodo kolekcijoje nuo 1978 m. dėl labai gausaus žydėjimo, maloniai kvepiančių žiedų. Vyresnių augalų stiebai praranda dekoratyvumą prie žemės, nes ant jų nebeauga lapai. Dėl to patariame periodiškai kas 4 - 5 metus atjauninti: nukirpti senus stiebus. Greit atžėlę jauni stiebai būna gražūs, vėl gausiai žydi. Sodybose dažniausiai sodinamas prie rytinės namo sienos, netoli lango, matyt todėl, kad aromatas patektų į vidų. Augalas mėgsta saulėtą vietą, pakenčia nedidelį pavėsį, derlingą vidutinio drėgnumo dirvožemį. Mūsų kolekcijoje auginamas lengvoje apysausėje priesmėlio dirvoje. Ypatingai karštą ir sausą vasarą kai trūksta drėgmės, reikia bent kelis kartus gausiai palaistyti, antraip pradeda riestis ir džiūti lapai. Be abejo, auginti galima prie tvorų, pergolų ir pavieniui - prie specialiai pastatytos atramos.
Šios rūšies kultivaras `Pauciflora` taip pat auginamas kolekcijoje, pasižymi gausiu žiedų ir jaunų ūglių plaukuotumu.