SPANGUOLĖ IR JOS RŪŠYS
Viename žurnalisto gamtininko Leonardo Grudzinsko straipsnyje „Spanguolė – gervių ir laumių uoga“ yra toks padavimas apie spanguolių kilmę: „girdi, vietoj Dunojaus akivaro senovėje bangelėmis teškeno gražus ežerėlis. Naktį į jo atabradus subrido baltaplaukės, baltakrūtės laumiukės. Patekėjo mėnuo. Mėnuo jaunikaitis. Sidabro šviesa nutvilkė gražuoles. Tosios susigėdusios gervėmis pavirto, raistų glūdumosna nuplasnojo. Ant samanų kilimo laumiukės pamiršo karolius iš rubino – raudonojo brangakmenio. Užburti buvo tie karoliai, neatiteko jaunam mėnuliui, o pavirto spanguolėmis - laumių uogomis. Senovinėse lietuvių liaudies pasakose, užrašytose daktaro Antano Basanavičiaus, spalgena gervės uoga vadinama. Gervių uogelei raudoskruostę spanguolėlę priskyrė ir Gardino, Gervėčių, Pelesos gudai ir lietuviškų salų Gudijoje lietuviai. Spalgena gervės uoga vadinama ir Šiaurės Amerikos, Kanados indėnų, Aliaskos eskimų, skandinavų: suomių, švedų, norvegų. Islandijoje spalgena – baltojo tetervino (žvynės) uoga. Tai susiję su spanguolės žiedu, kuris primena kilnų raistų paukštį – gervę."
Stambiauogės spanguolės
Spanguolė (Oxycoccus Hill.) priklauso erikinių šeimai. Tai visžaliai krūmokšniai. Jų stiebai šliaužiantys, ploni, susilietimo su substratu vietose įsišaknyjantys. Lapai pražanginiai, odiški, smulkūs. Žiedai dvilyčiai, rožiniai, kartais balsvi, kekėse po kelis, rečiau pavieniai, ant siūliškų žiedkočių.Taurelė keturdantė.Vainikėlis keturskiltis, atgal atsilenkusiomis skiltimis. Kuokeliai 8. Mezginė apatinė, keturlizdė. Vaisius - raudona, kartais beveik juoda, su vaškine apnaša arba be jos, daugiasėklė uoga su taurelės liekanomis viršūnėje. Gentyje yra 4 rūšys, paplitusios šiaurės pusrutulyje.
Paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustis Pers.) paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos šalto ir vidutinio klimato zonose. Dažna ir Lietuvoje. Auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, rečiau žemapelkėse, užpelkėjusiuose miškuose. Europoje pradėta kultivuoti. 2017 m. VDU Kauno botanikos sode buvo patvirtintos natūraliose augavietėse atrinktos 5 lietuviškos veislės : ‘Reda’, ‘Vita’, ‘Amalva’, ‘Žuvinta’ ir ‘Vaiva’.
Smulkiauogės spanguolės (Oxycoccus microcarpus Turcz.) paplitimo arealas artimas paprastosios spanguolės arealui, tik jos ribos (pietinė ir šiaurinė) eina šiek tiek įšiauriau. Lietuvoje paplitusi mažiau už paprastąją. Auga tik aukštapelkėse, dažniausiai ant kupstų.
Hagerupo spanguolė (Oxycoccus gigas Hagerup) mažai ištirta. Rasta Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, galbūt yra ir kitur. Auga aukštapelkėse.
Stambiauogė spanguolė (Oxycoccus macrocarpos (Ait.) Pers.) savaime auga Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje, pelkėse. Sukultūrinta, šiuo metu žinoma virš 250 veislių, auginama JAV, Kanadoje, Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Suomijoje (pasirodė neperspektyvi), Lenkijoje, Austrijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Lietuvoje. pradėta auginti ir tirti Botanikos institute 1965 m. Šiuo metu čia auginamos ir tiriamos 36 stambiauogių spanguolių veislės ir hibridai, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode tiriamos 46 veislės ir hibridai, Vilniaus universiteto botanikos sode - 25.
Stambiauogės spanguolės nuo paprastosios skiriasi stambesnėmis (10-27 mm skersmens) uogomis,tvirtesniais, ilgesniais (iki 1,5-1,8 m) stiebais, stačiais, 5-15 cm aukštumo generatyviniais (ant kurių užsimezga uogos) ūgliais, stambesniais (10-20 mm ilgio), abipus žaliais bukaviršūniais lapais.
Viršuje – įvairių stambiauogių spanguolių veislių uogos, apačioje – paprastosios spanguolės uogos.
Stambiauogių spanguolių auginimo kultūroje pradžia – 1816 m., JAV, jų auginimo pradininkas buvo sodininkas– mėgėjas Henris Holas (Henry Holl). 1866 m. JAV įsikūrė spanguolių augintojų organizacija, tuomet vienijusi apie 70 fermerių. Šiuo metu pasaulyje yra apie 16188 ha stambiauogių spanguolių plantacijų. Šiaurės Amerikoje yra apie 1000 spanguolių augintojų, o jų plantacijos sudaro apie 95 % visų spanguolių plantacijų pasaulyje. Stambiauogės spanguolės auginamos ir Kanadoje, Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Čilėje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje (virš 100 ha), Latvijoje (apie 100 ha), Estijoje, be abejo, ir Lietuvoje. Didelėmis plantacijomis pasigirti negalime, tačiau vis daugėja ūkininkų, auginančių nedidelius 0,5 – 1,0 ha spanguolynus, kurių bendras plotas Lietuvoje turbūt nesiekia 10 ha.
Plantacijose dažniausiai auginamos veislės: ‘Stevens’, ‘Early Black’, ‘Ben Lear’, ‘Pilgrim’, ‘Bergman’, ‘Searles’, ‘Howes’, ‘McFarlin’, ‘Crowley’.
Įrengtas spanguolynas yra ilgaamžis, jis gali gyvuoti toje pačioje vietoje 70-80 ir daugiau metų. Pagrindiniai reikalavimai spanguolynui - tai tinkamo rūgštingumo (pH 3,7-4,5) purus substratas, pakankama, tačiau ne per didelė drėgmė ir saulėta vieta. Tinkama priežiūra (piktžolių naikinimas, savalaikis tręšimas, smėlinimas arba durpinimas kas 3-4 metus, šliaužiančių ūglių trumpinimas, apsauga nuo ligų arba kova su jomis) , klimatinės sąlygos, veislės požymiai įtakoja derlingumą, kuris vidutiniškai siekia 1-2,5 kg iš m2. Todėl jei jums patinka triūsti sode ir negalite ar nenorite braidžioti po laumių ir raganų pelkes, sukurkite savo nuosavą spanguolyną ir kiekvieną rudenį gardžiuositės šiomis tikrai gyvybės uogos vardo vertomis uogomis. Iš spanguolių spaudžiamos sultys, gaminami džemai, morsai, musai, drebučiai. O kaip gi gali būti Kalėdinės vaišės be spanguolių kisieliaus! Jų dedama į raugiamus kopūstus, iš uogų gaminami saldainiai, padažai. Spanguolėmis galima gardinti įvairias salotas, panaudoti gaminių puošimui.
Stambiauogę ir paprastąją spanguolę galima sodinti kaip želdynų augalą, kuris pavasarį papuoš aplinką baltais „gerviškais“ žiedeliais, paskui žalsvomis , palaipsniui rausvėjančiomis ir galiausiai ryškiai raudonomis uogomis. Sąžalynas „kilimėliu“ uždengs plotą, o tas „kilimėlis“ keis spalvą iš žalios į raudonai violetinę rudenį ir atvirkščiai pavasarį.
Be to, stambiauogė spanguolė – puikus elementas namų ir puokščių dekoravimui. Ryški, sausa, gerai išsilaikanti uoga ilgai džiugins akį visur, kur tik ją panaudosime.
STAMBIAUOGIŲ SPANGUOLIŲ VEISLĖS
Šiandien žinome virš 250 stambiauogių spanguolių veislių. JAV spanguolių derlingumas plantacijose nuo 1911 m. iki 1997 m. , t. y. per 86 metus, pakito nuo 0,2 iki 1,8 kg/m². Dabar šiose valstijose vidutinis derlius siekia 1,4-1,7 kg/m², rekordinis – 4,5 kg/m².
Lietuvoje įvairias stambiauogių spanguolių veisles tiria 3 mokslo įstaigos: šių kultūrų auginimo ir tyrimų Lietuvoje pradininkas – dabar Gamtos tyrimo centro Botanikos institutas (GTC BI), Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS), kuriame šiuo metu yra didžiausios stambiauogių ir paprastosios spanguolių veislių ir selekcinių numerių kolekcijos ir mūsų botanikos sodas. Remiantis BI tyrimų duomenimis, vidutinis įvairių veislių derlingumas siekia 0,5-1,7 kg/ m², KBS duomenimis – 0,3-3,2 kg/ m², kai kuriais metais (1996,1998) atskirų veislių ir selekcinių linijų uogakrūmių derlius siekė 4,0 -5,6 kg viename m² (Bain 10, ‘Pilgrim’, ‘Le Munyon’, ‘Ben Lear’). Mūsų botanikos sode vidutiniai įvairių veislių derliai varijavo nuo 0,5 iki 2,2 kg/ m². 2012-2013 m. buvo ypač derlingi, nemažai veislių užaugino 2 – 3 kg derlių, bet derlingiausia tuo metu buvo ‘Stevens’ – 5,2 kg/m² ir ‘Howes’ – 4,1 kg/m².
Remiantis stambiauogių s panguolių aprašu:
pagal dydį uogos skirstomos į:
labai mažas <0,3 g,
mažas 0,3-0,5 g,
vidutines 0,6-1,0 g,
dideles 1,1-1,5 g,
labai dideles >1,5 g.
Derlius gali būti:
labai mažas <0,5 kg/ m²,
mažas 0,5-0,9 kg/m²,
vidutinis 1,0-1,5 kg/ m²,
didelis 1,6-2,5 kg/ m²,
labai didelis > 2,5 kg/ m².
Pagal uogų prinokimą laiką veislės skirstomos į:
ankstyvas - uogos prinoksta rugsėjo pirmoje pusėje;
vidutinio vėlyvumo – uogos prinoksta rugsėjo antroje pusėje;
vėlyvas – uogos prinoksta spalio mėn.
STAMBIAUOGIŲ SPANGUOLIŲ VEISLIŲ APRAŠYMAI
(naudoti įvairūs literatūros šaltiniai, remtasi VDU KBS duomenimis ir tyrimais VU Botanikos sode)
‘BECKWITH’ – hibridinė veislė, išvesta 1950 m. Veislė vidutinio vėlyvumo - vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, kiaušinio formos, vidutinio dydžio. Vidutinė uogos masė apie 1 g, ilgis apie 15 mm, skersmuo apie 13 mm. Derlingumas didelis 1,5-2,2 kg/ m². Uogos blogai išsilaiko sandėliuojamos. Vidutiniškai atspari grybinėms ligoms.
‘BEN LEAR’ – atrinkta iš natūralių augaviečių Viskonsino valstijoje 1901 m. Veislė - ankstyva. Uogos ovalios, tamsiai raudonos, stambios (uogos vidutinis ilgis – apie 13 mm, skersmuo – apie 15 mm, vidutinė masė 1,1-1,2 g). Didelis derlingumas – 1,5-2,8 kg/ m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms. Lietuvoje tiriama nuo 1984 m.
‘BERGMAN’ – sukurta JAV, kryžminant ‘Early Black’ ir ‘Searles’, įregistruota 1961 m. Veislė ankstyva – vidutinio vėlyvumo. Kanados plantacijoje populiari veislė. Uogos tamsiai raudonos, cilindrinės arba kiaušinio formos, stambios (ilgis apie 15mm, skersmuo apie 14 mm, masė 1,1-1,2 g). JAV derlingumas – 2 kg/m², Baltarusijoje – 0,5-0,6 kg/m², Lietuvoje – 0,8-2,1 kg/m². Uogos netinkamos sandėliavimui, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms. Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.
‘BLACK VEIL’ – atrinkta 1890 m. Masačiusetso valstijoje iš natūralių augaviečių. Veislė labai ankstyva. Uogos juosvai raudonos, kiaušinio formos, vidutinio dydžio (ilgis apie 14 mm, skersmuo – apie 13 mm, masė – 0,8-0,9 g). Labai derlinga – 1,5-1,8 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos. Remiantis ilgalaikiais tyrimais – tai labai atspari grybinėms ligoms veislė (VDU KBS duomenimis) ir labiausiai serganti veislė (VU BS duomenimis). Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.
‘CROWLEY’ – gauta ‘McFarlin’ x ‘Prolific’. Veislė vidutinio ankstyvumo. Uogos raudonos ar tamsiai raudonos, cilindrinės, didelės (uogos vidutinis ilgis ir skersmuo – apie 15 mm, vidutinė masė 1,2-1,3 g), šviežios pakankamai gerai laikosi ilgesnį laiką. Derlingumas nedidelis arba vidutinis – 0,5-1,5 kg/ m². Augalai gana atsparūs grybinėms ligoms.
‘EARLY BLACK’ – atrinkta natūraliose augavietėse Masačiusetso valstijoje 1852 m. Veislė ankstyva. Uogos tamsiai raudonos, kiaušinio formos arba beveik rutuliškos, vidutinio dydžio (ilgis apie 14 mm, skersmuo – apie 13 mm, uogos masė 0,9-1,1 g). Derlingumas JAV – 10 t/ha arba 1 kg/m², Baltarusijoje - 0,4-0,5 kg/ m², Lietuvoje - 0,7-2,2 kg/m². Uogos labiau tinkamos perdirbimui negu laikymui. Veislė nelabai atspari grybinėms ligoms.
‘EARLY RICHARD’ – veislė ankstyva. Uogos tamsiai raudonos, cilindrinės, netolygiai nusispalvinusios, vidutinio dydžio (vidutinis ilgis 14 mm, skersmuo 13 mm, vidutinė uogos masė – 0,9-1,0 g), derlingumas mažas arba vidutinis- 0,7-1,6 kg/m². Uogos netinkamos ilgam laikymui, veislė gana atspari grybinėms ligoms.
‘FRANKLIN’ – ‘Early Black’ ir ‘Howes’ hibridas, gautas 1930 m., atiduotas gamybiniam auginimui 1961 m. Veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos juosvai raudonos, kiaušinio formos, vidutinio dydžio arba stambios (ilgis 14 mm, skersmuo -13 mm, masė 0,9-1,2 g). JAV derlingumas – iki 1,8 kg/m², Baltarusijoje – 0,6-0,7 kg/m², Lietuvoje vidutinis – 0,9-1,2 kg/m². Uogos nelabai gerai laikosi sandėliuojamos. Dėl atsparumo grybinėms ligoms – dvi skirtingos nuomonės – atspari ir gana neatspari. Lietuvoje tiriama nuo 1972 m.
‘HABELMAN 2’ – veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, netolygiai nusispalvinusios, cilindrinės, stambios (vidutinis uogos ilgis apie 16 mm, skersmuo – apie 14 mm, vidutinė uogos masė – 1,4-1,5 g). Didelis derlingumas 1,7-2,0 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos, augalai gana neatsparūs grybinėms ligoms.
‘HOWES’ – viena pirmųjų veislių JAV, atrinkta iš natūralių augaviečių Masačiusetso valstijoje 1843 m. Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, kiaušiniškos, vidutinio dydžio (ilgis ir skersmuo apie 13 mm, vidutinė uogos masė – 1,0 g). JAV derlingumas 1,5 kg/m², Baltarusijoje – 0,4 kg/m², Lietuvoje – 1,7-1,9 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms.
‘LE MUNYON’ – Veislė - labai ankstyva. Uogos raudonos, nevienodai nusispalvinusios, stambios, kiaušinio formos arba ovalios, stambios ir labai stambios (vidutinė uogos masė -1,2-1,7 g). Derlingumas vidutinis arba didelis – 1,2-2,2 kg/m². Uogos netinkamos sandėliavimui, augalai nelabai atsparūs grybinėms ligoms.
‘MCFARLIN’ – tai labiausiai paplitusi Ramiojo vandenyno pakrantėse veislė. Atrinkta 1874 m. Masačiusetso valstijoje. Veislė vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, nevienodai nusispalvinusios, cilindrinės arba kiaušinio formos, stambios (vidutinis uogos ilgis 14 mm, skersmuo – 13 mm, vidutinė masė 1,1-1,2 g). Derlingumas vidutinis – 0,9-1,4 kg/m². Uogos puikiai tinkamos sandėliavimui, veislė labai atspari grybinėms ligoms.
‘PILGRIM’ – sukurta JAV, sukryžminus ‘Prolific’ ir ‘McFarlin’. Įregistruota 1961 m. Veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos purpurinės, cilindrinės, su nedidele melsva vaškine apnaša, stambios arba labai stambios (apie 16 mm ilgio ir apie 15 mm skersmens, masė 1,4-1,6 g). Derlingumas didelis arba labai didelis – 1,6-2,7 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos. Vidutiniškai atspari grybiniams susirgimams. Lietuvoje tiriama nuo 1986 m.
‘SEARLES’ – atrinkta 1893 m. JAV iš natūralių augaviečių. Veislė ankstyva - vidutinio vėlyvumo. Uogos juosvai raudonos, cilindrinės, nevienodai nusispalvinusios, stambios (apie 15 mm ilgio, apie14 mm skersmens, masė apie 1,2 g). Derlingumas – 0,9-2,0 kg/m², nelabai tinkanti sandėliavimui, neatspari grybinėms ligoms veislė.
‘STEVENS’ – sukurta JAV, sukryžminus ‘McFarlin’ ir ‘Potter’, įregistruota 1950 m. Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, ovalios, stambios arba labai stambios (apie 17 mm ilgio ir apie 15 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,4-1,7 g). Gausiai dera – apie 2,0 kg/m², uogos gerai laikosi sandėliuojamos, augalai vidutiniškai atsparūs grybinėms ligoms.
‘WILCOX’ – gauta ‘Howes’ x ‘Searles’, gamybiniam auginimui atiduota 1950 m. Vidutinio vėlyvumo - vėlyva veislė. Uogos tamsiai raudonos, nevienodai nusispalvinusios, lašo formos, vidutinio dydžio (ilgis 15 mm, skersmuo 12 mm, vidutinė masė 1,0 g). JAV derlingumas - iki 2,0 kg/m², Baltarusijoje 0,5-0,6 kg/m², Lietuvoje – 1,4-1,8 kg/m². Uogakrūmiai pasižyminti intensyviu augimu. Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, augalai neatsparūs grybinėms ligoms.
‘WASHINGTON’ – veislė sukurta JAV, greičiausiai tai ‘McFarlin’ ir ‘Prolific’ hibridas. Veislė ankstyva – vidutinio vėlyvumo. Uogos purpurinės, cilindrinės, stambios (ilgis ir skersmuo apie 15,0 mm, uogos masė 1,3-1,4 g). Didelis derlingumas – 1,9-2,0 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos, veislė nelabai atspari grybinėms ligoms. Lietuvoje tiriama nuo 1984 m.
‘BAIFAY’ – Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos raudonos, netolygiai nusispalvinusios, cilindrinės arba rutuliškos, labai stambios (apie 16 mm ilgio ir 15 mm skersmens, vidutinė masė 1,7-2,0 g). Derlingumas didelis – 1,5-1,8 kg/m². Uogos nelabai tinkamos sandėliavimui, dėl atsparumo grybinėms ligoms - dvi skirtingos nuomonės – nuo labai atsparios iki neatsparios.
‘HOLLISTER RED’ – veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos raudonos, kiaušinio formos, stambios (apie 17 mm ilgio ir apie 15 mm skersmens, vidutinė uogos masė apie 1,3 g). Derlingumas vidutinis – apie 1,2 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms.
‘HOLLISTON’ – veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, netolygiai nusispalvinusios, kiaušinio formos, stambios (apie 18 mm ilgio ir apie 16 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,3-1,5 g), derlingumas vidutinis ir didelis – 1,4-2,1 kg/m². Uogos neblogai laikosi sandėliuojamos, vidutiniškai atspari grybinėms ligoms veislė.
‘MATTHEWS’ – veislė vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, ovalios arba kiaušinio formos, stambios (vidutinė uogos masė 1,2-1,3 g), derlingumas vidutinis – 1,0-1,4 kg/m². Uogos nelabai tinkamos sandėliavimui, veislė neatspari grybinėms ligoms.
‘PROLIFIC’ – veislė vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Uogos tamsiai raudonos, netolygiai nusispalvinusios, beveik rutuliškos, stambios (apie 15 mm ilgio ir skersmens, vidutinė uogos masė 1,1-1,3 g), derlingumas vidutinis ir didelis – 1,0-1,7 kg/m². Uogos labiau tinkamos perdirbimui nei sandėliavimui, dėl atsparumo grybinėms ligoms dvi nuomonės – nuo labai neatsparios iki vidutiniškai atsparios.
‘WOOLMAN’ – Veislė vidutinio vėlyvumo. Uogos tamsiai raudonos, ovalinės arba cilindrinės, stambios (apie 17 mm ilgio ir apie 14 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,0-1,4 g, vidutinis derlius Lietuvoje apie 2,0 kg/m². Uogos vidutiniškai tinkamos sandėliavimui. Veislė neatspari grybinėms ligoms.
BAIN-10 – selekcinės linijos augalai pagal uogų prinokimo laiką yra vidutinio vėlyvumo – vėlyvi. Uogos tamsiai raudonos, cilindrinės arba beveik rutuliškos, labai stambios (apie 18 mm ilgio ir apie 17 mm skersmens, vidutinė uogos masė 1,6-2,0 g), dera gerai ir labai gerai -1,9-2,8 kg/m². Uogos gerai laikosi sandėliuojamos, augalai gana atsparūs grybinėms ligoms
Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro leidinyje „Nacionalinis augalų veislių sąrašas“ nuo 1999 m. įrašytos 5 stambiauogių spanguolių veislės – ‘Black Veil’, ‘Ben Lear’, ‘Pilgrim’, ‘Stevens’ ir ‘Washington’. Pagal specialistų atliktų tyrimų duomenis jos pripažintos itin geros ūkinės vertės ir yra tinkamos auginimui Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis. Tačiau yra ir kitų perspektyvių veislių, kurias taip pat verta auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, stambiomis uogomis pasižyminčios ‘Baifay’, ’Woolman’, ‘Prolific’, labai derlingos ’Howes’, ‘Wilcox’. Gal ne visos jos pasižymi dideliu atsparumu grybinėms ligoms, bet su tomis problemoms galima sėkmingai kovoti.
Parengė A. Meiduvienė, 2011 (papildyta 2019-12-09).
SPANGUOLIŲ GYDOMOSIOS SAVYBĖS
Spanguolių vaistines savybes lietuviai žinojo nuo seno. Kiekvieną rudenį klampojo po aukštapelkes ir rinko „išsibarsčiusius ant kiminų karoliukus“. Spanguolių turėdavo kiekviena gera šeimininkė, žinojo, kad ne tik Kūčių kisieliui jos reikalingos, bet kad yra ir puikus vaistas nuo peršalimo, kosulio, mažakraujystės, nudegimų. Juk ne be reikalo sugalvojo patarles: „spalgenos galybė – sveikatos tvirtybėj“, „spanguolė iš raisto, peržiem netrūks vaisto“, „ spanguolių sauja kvarabą (ligą) išrauna“. Lietuviai žinojo uogų vaistines savybes ir praktiškai jas taikė. Ir ne tik uogų! Lapų ir stiebų nuoviru skalaudavo burną, gydydami peršalimą ir anginą. Nuovirą naudojo vonioms, sergant reumatu ir norint sumažinti druskų nuosėdas.
Amerikos indėnai nuolatos vartojo uogas savo kasdieniniame maiste, o jų žiniuoniai, gydydami nuodingomis strėlėmis sužeistus gentainius, plikytas spanguoles naudojo nuodams iš žaizdų pašalinti. Ilgesnį laiką praleisdami jūroje jūreiviai kasdien vartojo spanguoles, saugodamiesi skorbuto. Laivuose spanguoles ilgą laiką išlaikydavo šviežiomis statinaitėse, uogas užpylę vandeniu. Dėl uogose esančios benzoinės rūgšties (veikiančios baktericidiškai) jos ilgesnį laiką gali išbūti nesugedusios. Petras I spanguolių sultis laikė jaunystės eliksyru ir geriausiu vaistu nuo daugelio ligų. 18 a. spanguolių sultys naudojamos gydant kosulį, skorbutą , kai kurias odos ligas. Laikui bėgant, atrandant vis naujų naudingų spanguolių savybių, išsiplėtė jų naudojimo liaudies ir mokslinėje medicinoje spektras. Uogos naudojamos gydant įvairias peršalimo, infekcines ligas, maliariją, mažakraujystę, medžiagų apykaitos sutrikimus, reumatą, dusulį, sumažintą skrandžio rūgštingumą.
Natūralios ir maišytos su kitomis sultimis spanguolių sultys - vaistas nuo šlapimo pūslės infekcinių susirgimų, stabdo kai kurių rūšių akmenų susidarymą inkstuose. Spanguolių sultys maišytos kartu su raudonuoju burokėliu (1:1) – efektyvus liaudiškas vaistas nuo kraujagyslių spazmų, hipertonijos, padeda kompleksiškai gydant kai kurias skrandžio ir kepenų ligas. Sultys gydo pūlingas žaizdas ir paviršinius nudegimus. Panašiai gydo ir iš trintų spanguolių pagamintas tepalas. Uogos ir sultys vartojamos apetito gerinimui, po sunkių ligų, kurias lydėjo aukšta temperatūra. Paprastųjų spanguolių sulčių pH 2,91, o tokia vandenilio jonų koncentracija nepalanki daugelio mikroorganizmų augimui ir vystymuisi. Natūralios sultys naudojamos kaip kosmetinė priemonė, balinanti įdegimą ir pigmentines dėmes.
Labai gerai maišyti spanguoles su medumi. Tokiu medumi tepamos išsiplėtusios venos ir pragulos. Taip pat panaudojama ir trintų spanguolių košelė. Masažuojant dantenas trintomis uogomis, gydoma paradantozė.
Spanguolėse yra sudėtingas ir įvairus kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų.
Ursolo, oleanolo rūgštys, esančios uogose, lapuose, kituose augalo organuose, pasižymi antimikrobiniu, žaizdas gydančiu ir dalinai tonizuojančiu veikimu. Pagal veikimo pobūdį ursolo rūgštis artima antinksčių hormonui. Abiejų rūgščių buvimas kartu efektingai gydo Adisono ligą. Bulgarijos fitoterapeutų duomenimis, spanguolės veikia tonizuojančiai, gaivinančiai, padidina protinį ir fizinį darbingumą.
Labai vertingi spanguolių pektinai, kurių uogose išties gausu, ypač stambiauogėse spanguolėse. Pektinai su daugeliu metalų – kalciu, stronciu, švinu, kobaltu ir kt. sudaro netirpius kompleksinius junginius – chelatus – kurie praktiškai nevirškinami ir pašalinami iš organizmo. Pektinams būdingos ir antibakterinės savybės, todėl jie panaudojami virškinamojo trakto ligoms gydyti. Pektinai lėtina aterosklerozę.
Svarbūs fenoliniai junginiai – antocianai, leukoantocianai, katechinai, flavonolai ir fenolinės rūgštys. Daugiausia leukoantocianų, antocianų ir flavanolų. Flavonolai ir fenolinės rūgštys - įvairiapusiško veikimo biologiškai aktyvios medžiagos. Jos ypač svarbios tuo, kad stiprina kapiliarų sieneles, didina kraujagyslių elastingumą, mažina uždegiminius procesus, lėtina aterosklerozę. Leukoantocianai slopina auglių vystymąsi. Katechinai sustiprina rentgeno spindulių efektą, gydant auglius. Kvercetinas, rutinas ir kiti flavonolai pasižymi antioksidaciniu veikimu.
Svarbios chlorogeno ir neochlorogeno rūgštys. Jos stiprina kapiliarus, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina uždegiminius procesus.
Spanguolės vaidina svarbų vaidmenį žmogaus vitamininiame balanse, ypač naudinga jas būtų vartoti nuolat. Uogose yra vitamino C, B1, B2, B6, P, A, folio rūgšties, K1 - filohinono - kurio trūkumas sutrikdo kraujo protrombino sintezės procesą.
Biologiškai aktyvi medžiaga – betainas - gydo opas, mažina cholesterino kiekį kraujuje.
Labai įvairi mineralinė uogų sudėtis – iš viso rasti 25 mineraliniai elementai: daugiausia kalio, fosforo, kalcio, magnio, palyginti nemažai mangano, geležies, jodo, yra cinko, vario, stroncio, aliuminio, boro, nikelio, molibdeno ir kt.
Spanguolės - visapusiškai vertingos uogos ir ne veltui mūsų senoliai jas taip garbino. Gaila, kad Lietuvoje natūralių spanguolynų plotai mažėja, bet yra išeitis – patys jų užsiauginkime, pasodinę kultūrines veisles.
STAMBIAUOGIŲ SPANGUOLIŲ VEISLIŲ TYRIMAI VU BOTANIKOS SODE, 2003-2009 m.
Stambiauogių spanguolių kolekcija mūsų botanikos sode pradėta kurti nuo 1995 m. Didžiąją jos dalį sudaro veislės, gautos auginių pavidalu iš Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo kolegų. Šiuo metu kolekcijoje auginama 26 veislių bei hibridinių linijų uogakrūmiai. Čia pateikti kai kurių veislių dalis tyrimų rezultatų apie vidutinį veislės uogų dydį bei derlingumą nuo 2003 iki 2009 m.
Vertinant mūsų botanikos sode gautus rezultatus, galima teigti, kad stambiausias uogas augina hibridinės linijos Bain 10 bei veislių ‘Baifay’, ‘Stevens’ uogakrūmiai, derlingiausios veislės: ‘Washington’, ‘Searles’, ‘Black Veil’, ‘Habelman 2’, ‘Howes’. Derlingumui įtakos turi agrotechninės bei klimatinės sąlygos, ligos bei kenkėjai. Kolekcijoje laistymo sistemos nebuvimas labai įtakojo pirmiesiems spanguolių derliams.
Lyginant Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto (BI), Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo (KBS) ir mūsų sodo skelbtus duomenis, vienos uogos masė tų pačių veislių panaši arba skiriasi visuose trijose tyrimo įstaigose, o vidutiniai derliai vienareikšmiai didesni KBS. BI ir mūsų derlių duomenys panašesni. Lyginant uogų mases, veislės ‘Early Black’ vienos uogos masė BI -0,73 g, mūsų duomenimis – 0,65±0,05 g, o KBS – 1,05±0,06 g, ‘Pilgrim’ veislės BI – 1,34-2,32 g, mūsų BS – 1,16±0,06 g, KBS – 1,43±0,15 g, ‘Stevens’ veislės BI – 1,35-1,67 g, mūsų BS – 1,36±0,05 g, KBS –1,43±0,08 g. Lyginant veislių derlingumą pavyzdžiui, ‘Bergman’ veislės derlius KBS -2,09±0,64 kg/ m², BI - 1,40 kg/ m², pas mus – 0,98±0,22 kg/ m², ‘Pilgrim’ veislės derlius KBS – 2,65±0,76 kg/ m², BI – 0,80 -1,20 kg/ m², mūsų sode – 0,92 ±0,19 kg/ m², veislės ‘Stevens’ derlius KBS – 1,97±0,46 kg/ m², BI – 1,59 kg/ m², pas mus – 1,01±0,35 kg/ m². Panašūs derlingumo rezultatai veislės ‘Washington’ – KBS –1,88±0,39 kg/ m², BI – 1,07 – 2,40 kg/ m², mūsų sode - 1,54±0,42 kg/ m², bet tokių panašumų tikrai nėra daug.
Įdomu kai kada palyginti pavieniai išaugusių labai stambių uogų masę su vidutinio dydžio uogomis. Keletas pavyzdžių tam tikros veislės užaugusių uogų gigančių masės (g): ‘Pilgrim’ –4,42, ‘Stevens’- 3,04, ‘Baifay’ – 3,05, ‘Le Munyon’ – 2,98, ‘Hollister Red’ – 2,57, ‘Crowley’ – 2,49, hibr. linijos Bain 10 – 4,00. Matyti, kokie gali būti nukrypimai nuo tai veislei būdingų vidutinių uogų masės svorių.
STAMBIAUOGIŲ SPANGUOLIŲ DERLIAUS NUĖMIMO BŪDAI IR UOGŲ LAIKYMAS
Spanguolių uogas užmezga 40 – 80% visų žiedų, juos apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės bei kamanės, nors dauguma uogų užsimezga dėl savidulkos. Kanadoje auginamose plantacijose spanguolių žydėjimo metu pastatomi iš bitininkų nuomojami aviliai. Vieno ha spanguolyne paprastai statomi 4 aviliai. Derliai būna įvairūs, priklausomi nuo oro sąlygų, agrotechnikos, veislės. Spanguolių uogos laikomos sunokusiomis, kai 70 – 80% uogų turi parudavusias (subrendusias) sėklas ir yra intensyviai tolygiai nusispalvinusios. Derlius renkamas rugsėjo – spalio mėn. Beveik visų biologiškai veiklių medžiagų daugiausia yra rudenį natūraliai prinokusiose uogose.
Stambiauogės spanguolės nurenkamos dviem būdais: sausuoju arba šlapiuoju. Sausuoju renkamos mašinomis, samteliu arba rankomis. Sausai renkant mašinos retai naudojamos, o rankomis arba samteliu renkama nedideliuose ploteliuose. Šukuojant uogienojus samteliu, apie 20 -30% derliaus lieka nenurinkto, todėl papildomai tenka rinkti rankomis.
Didelėse plantacijose dažniausiai taikomas šlapiasis nurinkimo būdas. Tuomet spanguolyno plotas užliejamas apie 50 cm vandeniu, uogos specialiom mašinom numušamos nuo ūglių, jos iškyla į vandens paviršių dėl uogose esančių oro ertmių, tuomet surinktuvais – plūdurais sustumiamos į vieną vietą ir transporteriu arba siurbliu perkeliamos į mašiną. Tokiu būdu surinktas uogas reikia tuoj pat perrinkti, atskiriant pažeistas ir supuvusias, iškarto perdirbti arba užšaldyti, nes šlapios uogos greitai genda.
Derliaus nuėmimas valstybinėje žemės ūkio įmonėje "Beloruskya žuraviny"
Spanguolių uogos geriausiai išsilaiko patalpose ir šaldytuvuose prie -1˚C arba staigiai užšaldant uogas -25 – 30˚C temperatūroje ir laikant hermetiškuose pakuotėse pastovioje -18˚C. Po 4 mėn. uogų laikymo šaldiklyje 2,5 karto sumažėjo pektininių medžiagų, 2,3 karto – vitamino C.
Didžiausi spanguolių uogų masės (25 – 40%) ir tirtų biologiškai aktyvių medžiagų nuostoliai patiriami laikant spanguoles nereguliuojamos temperatūros ir drėgmės aplinkoje: papylus nedideliu sluoksniu palėpėse ar krepšiuose. Tuomet geriau spanguoles laikyti vandenyje medinėse statinaitėse, emaliuotuose arba stikliniuose induose paslėgtas. Tuomet biologiškai aktyvių medžiagų nuostoliai panašūs kaip laikant uogas šaldiklyje. (R. Ruzgienė,1998). Įvairių autorių pateikiami skirtingi uogų laikymo sąlygos bei terminai:
prie 0 - +1,5˚C uogas galima išlaikyti ilgiau nei 4 mėn. (E.A. Sidorovič ir kt., 1995),
prie2 – 4˚C uogas galima išlaikyti 3 – 4 mėn.(A.F. Čerkasov, 2001),
prie 3 - 4˚C - 4 – 8 mėn. (D.Budriūnienė, 1992),
prie 3 - 4˚C - 3 – 4 mėn., prie 6 - 8˚C ne daugiau 1 – 2 mėn. (E. A. Sidorovič ir kt., 1995).
Prie nereguliuojamos temperatūros ( ne didesnės nei +18˚C) gerai vėdinamuose sandėliuose spanguoles galima laikyti 2 – 3 savaites nuo derliaus nuėmimo laiko. Geriausiai uogos išsilaiko jas greitai užšaldžius prie -36˚C, o po to laikant šaldymo kamerose prie -17˚C. Namų sąlygomis galima laikyti buitinių šaldytuvų šaldymo kamerose. Po atšildymo uogas nedelsiant reikia perdirbti arba suvartoti, nes jos praranda savo prekinę ir maistinę vertę. Uogos, skirtos laikymui, turi būti sausos (E.A. Sidorovič ir kt., 1995)
Paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) uogose nokimo metu cheminių elementų (azoto, fosforo, kalio, natrio, kalcio, mangano) kiekis didėja, nors ir nevienodai. Lyginant pradėjusias nokti ir prinokusias uogas labiausiai padidėja kalio kiekis – 1,9 karto, mažiausiai – azoto ir kalcio – 1,4 karto. Prinokusiose uogose sukaupiama daugiausia benzoinės rūgšties. Laikant uogas užšaldytas ar vandenyje prie +4˚C temperatūros, organinių medžiagų kiekis beveik nekinta. Laikant uogas sausai prie +4˚C , jos netenka vandens. Laikymo sąlygos mažai keičia ir cheminių elementų kiekį uogose. Tik natrio kiekis šviežiai surinktose uogose didesnis nei 5 mėn. išlaikytose. Geriausia uogas laikyti užšaldytas šaldiklyje arba vandenyje prie +4˚C (Z.Bandzaitienė, 1998).
Lyginant paprastosios spanguolės uogas, išlaikytas 4 mėn. šaldiklyje, su pilnai prinokusiomis rudenį rinktomis uogomis, nustatyta , kad pektinų kiekis jose sumažėjo 2,5 karto, vitamino C kiekis sumažėjo 2,3 karto. (R.Ruzgienė, 1998).
Taigi, rinkime uogas pilnai prinokusias ir, tinkamai laikydami, mėgaukimės jomis visą žiemą arba net iki sekančio derliaus.
Parengė A. Meiduvienė, 2011 (papildyta 2019-12-09).
