Lianos – sumedėję augalai ilgais laibais stiebais, kurie laikosi vertikaliai remdamiesi į kitus augalus, uolas, statinius ar kitokias atramas. Pagal tvirtinimosi prie atramos būdą lianos skirstomos į laipiojančiąsias (tvirtinasi ūseliais, siurbtukais, dygliais ir šaknimis) ir vijoklines (apsivynioja stiebu). Daugumos lianų stiebai sparčiai ilgėja, bet lėtai storėja, aukštis gali būti nuo kelių iki kelių šimtų metrų. Lianos yra neatsiejama miškų dalis (tokiuose miškuose lianų amžius gali svyruoti nuo 30 iki 70 metų), ypač tropiniuose miškuose. Net ir Lietuvos miškuose galima aptikti lianą, kuri orinėmis šaknimis driekiasi miško paklote arba lipa į medžius, tai gebenė lipikė (Hedera helix L.). Mokslininkai pastebėjo unikalią lianų savybę naudoti medžių kamienus kaip pagrindą lipti ir pasiekti miško skliautą. Pasiekusios skliautą lianos išleidžia milžinišką kiekį lapų, taip laimėdamos konkurencingą žaidimą dėl šviesos.

Lianos buvo ir vis dar yra auginamos bei naudojamos žmonių, kaip maistas (pasiflora, moliūgai, ankštiniai, kininis citrinvytis (Schisandra chinensis (Turcz.) Baill.), aktinidijos), stimuliatoriai (guarana iš Paullinia cupana Kunth), vaistai (alkaloidai iš Strychnos toxifera R.H.Schomb. Ex Lindl. ir Chondrodendron tomentosum Ruiz & Pavon), gėrimai (vynmedžiai), dekoratyviniai augalai (raganės, sausmedžiai, ląstūnės ir kt.). Šiuo metu pasaulyje skaičiuojami keli tūkstančiai lianų rūšių, kurios natūraliai paplitusios visuose pasaulio žemynuose išskyrus Antarktidą. Daugiausia lianų auga drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, mažiau paatogrąžiuose, nedaug vidutinio klimato regionuose.

VU Botanikos sode siekiama surinkti kolekciją, demonstruojančią lianų tinkamiausių auginti Lietuvos sąlygomis, įvairovę. Atrenkamos labiausiai prisitaikiusios Lietuvos sąlygomis augti lianų rūšys, varietetai ir veislės. Veislės atrenkamos pagal jų dekoratyvines savybes, kurios labiausiai reprezentuoja lianų požymių įvairovę.

VU Botanikos sodo augalų ir sėklų sąrašuose vynmedžių genties augalai paminėti 1782 m. – Vitis vinifera L., 1821 m. – Vitis labrusca L., 1824 m.- Vitis vulpina L., bet lianos, kaip specializuota kolekcija pradėtos kaupti tik 1976 m., jos pagrindą sudaro  raganės (Clematis L.), sausmedžiai (Lonicera L.), smaugikai (Celastrus L.), vynmedžiai (Vitis L.) ir aktinidijos (Actinidia Lindl.). Šiuo metu VU Botanikos sodo kolekcijoje yra virš 80 rūšių lianų.

Lianų kolekcijai atrenkamos geriausiai atlaikančios žiemos šalčius rūšys ir veislės, kurios gali augti 5–6 šalčio atsparumo zonoje. Stengiamasi parinkti skirtingą dekoratyvumo laikotarpį, taip išlaikant kolekciją patrauklią visais metų sezonais. Dar vienas atrankos kriterijus, tai žiedų spalva, forma bei žiedynų formos. Veislių žiedai gali būti įvairiausių spalvų ir atspalvių, nuo baltų ir geltonų iki violetinių ir raudonų. Aktualūs yra ne tik žiedai, bet ir lapai, jų forma, dydis ir spalva, taip pat ir vaisių spalva. Lapų dydis gali būti nuo 1 cm iki 30 cm, ne tik žalių atspalvių, bet ir margi su baltais, raudonais, geltonais ar rausvais atspalviais. Vaisių spalva gali varijuoti nuo raudonos iki juodos ar violetinės.

IŠSAMUS KOLEKCIJOS PRISTATYMAS (ATSISIŲSTI)

		Raganė 'Romantika' (Clematis 'Romantika')  Liana, 2–2,5 m aukščio. Žiedai tamsiai violetiniai, beveik juodi, vidutinio dydžio, bekvapiai. Atsparumas šalčiui – vidutinis, tačiau neatsparus miltligei. Veislė išvesta Estijoje.
		Visžalis sausmedis 'Superba' (Lonicera sempervirens L. 'Superba')  Liana, iki 6 m aukščio, apie 0,6 m skersmens liana. Lapai ovaliniai, melsvai žali, tik pavasarį, vos išsiskleidę, būna bordo atspalvio. Žiedai vamzdiški su 5 skiautėmis viršūnėje, skaisčiai raudona išorine puse ir geltona vidine. Po kelis sutelkę į kekes, kurios išauga ūglio viršūnėje. Vaisiai – raudonai oranžinės uogos.
		Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta (Rupr. et Maxim.) Maxim.)  Liana, 3–5 m aukščio. Lapai pražanginiai, ovalūs arba kiaušiniški, lapai žali (vyriškų augalų lapai žydėjimo metu pakeičia spalvą, tampa margi: nuo žalios iki ryškiai raudonai rožinės su balta juosta). Rudenį pakeičia spalvą į citrinos ar aukso geltonumo. Žiedai nusvirę, kvapūs, baltos, retai nežymiai rausvos spalvos. Vaisiai pailgai elipsiški, daugiasėkliai, lygūs, saldūs ir kvapūs, valgomi.  USD: 4–8, šalčiui atsparus augalas. Tėvynė: Rusijos Tolimieji Rytai, Kinija, Japonija, Korėja.
		Raganė 'Moonlight' (Clematis 'Moonlight')  Liana, 2,5–3 m aukščio. Lapai sudėtiniai. Žiedai baltai kreminiai su žaliu atspalviu, stambūs, 12–16 cm ilgio taurėlapiais.