Manoma, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 71 tūkstantis sumedėjusių magnolijūnų rūšių priklausančių maždaug 3360 genčių ir 113 šeimų.

Nuslinkus paskutiniam ledynui Lietuvos teritorijoje pradėjo kurtis pirmieji augalai, tame tarpe ir sumedėję – karklai, beržai, alksniai ir pan. Šiltėjant klimatui pradėjo augti ąžuolai, uosiai, liepos ir kt. Šiuo metu Lietuvoje auga 101 rūšis natūralių medinių augalų.

Centrinėje Europoje soduose, parkuose, arboretumuose bei botanikos soduose auginama apie 4 tūkstančius rūšių medinių augalų (A. Ralof, A. Bärtels, 2018).

Jau XVIII a. Lietuvoje buvo auginami Pietų, Pietryčių Europos, Šiaurės Amerikos sumedėję augalai. Nuo Botanikos sodo įkūrimo (1781 m.) auginami sumedėję tiek savaiminiai, tiek svetimžemiai, augalai. 1799 m. Vilniaus universiteto botanikos sodo inventorizacijos akte jau buvo paminėti: Robinia pseudoacacia L., Rhus typhina L., Rhus toxicodendron L., Populus balzamifera L., Ptelea trifoliata L., Clematis virginiana L., Physocarpus opulifolius (L.) Maxim., Gleditsia triacanthos L. ir kt. (A. Skridaila, 2002).

2022 metų duomenimis botanikos sode auginama 625 rūšys iš 129 sumedėjusių magnolijūnų genčių. Siekiama sukaupti sumedėjusių magnolijūnų kolekciją, kuri atskleistų fitogeografinę augalų genčių ir rūšių įvairovę bei atskirų genčių morfologinių požymių įvairovę. Kolekcijoje kaupiami augalai prisitaikę augti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis (USDA 5 ir 6 šalčiui atsparumo zonos). Šiltėjantis klimatas leidžia sodo darbuotojams drąsiau eksperimentuoti ir bandyti auginti 7 USDA šalčiui atsparumo zonos augalus lauko sąlygomis, bei parodyti lankytojams dar didesnę augalų įvairovę, pavyzdžiui, kininę dekaisnėją (Decaisnea insignis (Griff.) Hook. fil. & Thoms.) natūraliai augančią 7a klimatinėje zonoje ar net 7b zonoje augantį kininį maninį uosį (Fraxinus paxiana Lingelsh.).

	Decaisnea insignis (Griff.) Hook. fil. & Thoms. – kininė dekaisnėja Krūmas iki 3,5 m aukščio. Lapai plunksniški iki 1 m ilgio. Žydi birželio mėn. geltonai žaliais žiedais. Vaisiai sunoksta spalio mėn. mėlynos spalvos (yra forma su geltonais vaisiai), valgomi. Paplitusi Himalajų kalnų miškuose 1000 – 3600 m aukštyje Nepale, Butane, Mianmare, Tibete, Indijoje ir Kinijoje.
	Ostrya japonica Sarg. – japoninė ostrija Krūmas ar medelis iki 20 m aukščio, 4–6 m pločio. Lapai reljefiškai dantyti, sodriai žali vasara, geltoni rudeni. Žydi anksti pavasari šviesiai žalios spalvos žiedais. Vaisiai – sparnavaisai. Auga lėtai, mėgsta drėgnas, bet gerai drenuotas dirvas, saulėtas ar dalinai saulėtas vietas.
	Aesculus parviflora Walt. – smulkiažiedis kaštonas Apvalios formos krūmas 3–5 m aukščio ir 2,5–4 m pločio. Lapai priešiniai, žali, sudėtiniai, pirštiški, sudaryti iš 5–7 elipsiškų lapelių, dantytais kraštais. Žiedai balti, sutelkti į stačias iki 30 cm ilgio cilindro formos šluoteles. Žydi vidury vasaros. Vaisiai – kriaušės formos rusvai žalios dėžutės, kuriose subresta rudos sėklos. Gerai auga saulėtose vietose, pakenčia dalinį pavėsį. Paplitęs Šiaurės Amerikos pietryčiuose.
	Quercus macranthera Fisch. & C.A.Mey. ex Hohen – persinis ąžuolas Medis 20–30 m aukščio su arkos formos laja. Žievė plona ir suskaldyta į dideles plokštes. Ūgliai stori ir labai plaukuoti. Lapai 8–20 cm ilgio su 7–11 ovalių skilčių iš abiejų pusių. Lapo viršutinė pusė tamsiai žalia ir beveik be plaukų, o apatinė gelsvai žalia pūkuota. Gilės 2–2,5 cm ilgio kiaušiniškai elipsiškos. Arealas Turkija, šiaurės Iranas, šiaurės Kaukazas, Užkaukazė.

 Informaciją parengė Egidijus Kerbelis, kolekcijos kuratorius, 2022 m.