Strelicijų (Strelitzia Banks) gentis priklauso strelicijinių (Strelitziaceae Hutch.) šeimai.

Mokslinis augalo genties vardas duotas karalienės Šarlotės, karaliaus Jurgio III žmonos, kilusios iš Meklenburgo‑Strelitzo garbei.

Strelicijos dėl puošnios lapijos ir originalių žiedynų auginamos atogrąžose ir paatogrąžiuose parkuose ir soduose. Vidutinėse platumose – šildomose uždarose patalpose. Kartais jos vadinamos „rojaus paukščio gėlėmis“.

Augalo tėvynė – Pietų Afrika, kur tarp krūmų guotais auga upių, ežerų pakrantėse.

Išskiriamos 6 jų rūšys. Tai visžaliai, bestiebiai, arba iki 12 m aukščio medėjančius stiebus formuojantys žoliniai augalai. Jų kotuoti, makštėti, išsidėstę priešpriešiais dvejose eilėse lapai auga kuokštais. Lapalakščiai lancetiški, odiški, ryškiai žali, su vaškine apnaša. Žiedynstiebis 10–70 cm ilgio su 3–7 žiedais. Žiedai dvilyčiai, zigomorfiniai, bekvapiai, su oranžiniais, baltais ir violetiniais žiedlapiais, statmenai išsidėstę žalsvai rausvame horizontaliame žiedynlapyje su nusmailėjusia viršūne. Turi nektaro. Apdulkina paukščiai. Vaisius dėžutė. Sėklos juodos, apvalios 0,5–0,7 cm skersmens. Europoje žydi nuo spalio iki vasario mėnesio.

Lietuvoje auginamos strelicijos:

Baltoji strelicija (Strelitzia alba (L.f.) Skeels) – stiebai keli, iki 10 m aukščio, su amžiumi medėjantys, nešakoti, su nukritusių lapų randais ir atžalomis ties pamatu. Lapai išsidėstę stiebo viršūnėje, apie 2 m ilgio ir 40–60 cm pločio. Tamsiai rudai raudoni, 20–30 cm ilgio žiedynlapiai auga iš lapų pažastų. Juose paprastai yra 5 balti žiedai, kurie skleidžiasi rudenį ir žiemą. Gamtoje auga siaurame Vakarų Kyšulio provincijos ruože.

Didžioji strelicija (Strelitzia nicolai Regel & Körn.) – stiebai keli, iki 12 m aukščio, nešakoti, su nukritusių lapų randais ir atžalomis ties pamatu. Lapai pilkai žali, 1,8 m ilgio ir 0,6 m pločio. Žiedynas sudėtinis, 45 cm ilgio. Iš pagrindinio žiedynlapio auga 5 mažesni, kuriuose skleidžiasi 3–4 balti žiedai.

Ši strelicijų rūšis gamtoje aptinkama platesnėje teritorijoje, negu baltoji. Augavietės tęsiasi Kvazulu-Natalyje, Vakarų Kyšulio provincijoje iki Mozambiko ir Zimbabvės. Pietų Europoje auginamos soduose ir parkuose, naudojamos miestų želdinimui.

Iš didžiosios strelicijos lapkočių vietiniai gyventojai pina krepšius, užtvaras upėse žuvims gaudyti, stato pašiūres.

Puošnioji strelicija (Strelitzia reginae Banks) – bestiebis, 1,5 m aukščio ir 2 m skersmens krūmo pavidalo augalas. Lapkočiai apie 0,12 cm storio ir 80 cm ilgio, žali su pilkšvai melsvu atspalviu. Lapalaščiai lancetiški, 17–52 cm ilgio ir 10–20 cm pločio. Žiedynkotis tvirtas, status, apie 70 cm ilgio, pilkai žalias. Jo viršūnėje esančiame valtelės formos 17–18 cm ilgio žiedynlapyje susiformuoja nuo 3 iki 6 žiedų. Išorinio rato vainiklapiai oranžiniai, vidinio – mėlyni. Per sezoną išaugina iki 4 žiedynų.

Gamtoje auga Pietų afrikoje nuo Humansdorpo iki Kvazulu-Natalio vandenyno pakrančių krūmynuose. Pietų Europoje auginamos soduose ir parkuose, naudojamos miestų želdinimui.

Strelicijos dauginamos sėklomis ir kero dalijimu. Kerai dalijami vasaros pradžioje, pasibaigus žydėjimui. Pažeistų šaknų žaizdos apiberiamos smulkinta medžio anglimi arba cinamono milteliais.

Strelicijos uždarose patalpose auginamos dideliuose induose. Substrato pH – 6,5. Jis maišomas iš stambios frakcijos durpių, priemolio, pridedant 1/4 dalį rupaus smėlio. Galima įmaišyti iki 5–10% substrato tūrio drėgmę sugeriančios medžiagos ZeoVit. Į vazono dugną būtinai turi būti pilamas drenažo sluoksnis.

Strelizijos auginamos erdviose, gerai vėdinamose patalpose, kur oro temperatūra žiemą yra 12–15 laipsnių šilumos. Statomos šviesioje vietoje. Vasarą galima išnešti į balkoną, terasą arba pastatyti sode daliniame pavėsyje.