Vilniaus universitetas

MENIU

Kardelių kolekcija

Pirmasis Lietuvoje apie kardelius, vadinamus kardylais, rašė J. Strazdas 1930 m. Kardelis (Gladiolus L.) – daugiametis žolinis, lauke nežiemojantis gumbasvogūninis vilkdalginių šeimos (Iridaceae Juss.), skynimui tinkamas augalas. Jie priklauso geofitams, t. y. augalams, kurių gemaliniai pumpurai nepalankų vegetacijai sezoną praleidžia dirvoje arba sandėliuose. Kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, kur žinomos 255 jų rūšys. Lietuvoje natūraliai gamtoje auga dviejų rūšių  kardeliai: paprastasis kardelis (G. imbricatus L.) ir pelkinis kardelis (G. palustris Gaudin), kiti auginami kaip dekoratyvieji augalai. Laikui bėgant iš savaime paplitusių bei kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės. Pasaulyje sukurta keliolika tūkstančių kardelių veislių. Jie vertinami dėl žiedų spalvų įvairovės, palyginti nesudėtingo auginimo, spartaus dauginimosi.

VU Botanikos sode siekiama sukaupti lietuviškų kardelių veislių bei vertingiausių lietuviškų hibridų, atspindinčių Lietuvoje vykdytą selekcijos istoriją, bei reprezentatyvią užsienio šalių selekcijos veislių, pasižyminčių dekoratyviausiomis, savybėmis ir tinkamiausių auginti vietinėmis sąlygomis, įvairovės kolekciją.

Kardeliai skirstomi pagal žydėjimo laiką, augalo aukštį, žiedyno formą, žiedo dydį (skersmenį), žiedo spalvą, pritaikymo želdynuose būdus, atsparumą ligoms ir kenkėjams. Kardelių požeminiai organai – gumbasvogūniai, gumbapumpuriai ir šaknys. Kardelių antžemines dalis sudaro stiebai, lapai, žiedynai ir sėklos. Kardeliai dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai (gumbasvogūniais ir gumbapumpuriais). Sėklomis kardelius daugina selekcininkai. Galima dauginti ir meristeminiu būdu. Įsigyjant kardelius reikia žinoti, kad pasaulyje priimtas kardelių veislės žymėjimas tam tikrais skaičiais. Kardelių veislių indeksas – tai prieš veislių pavadinimus rašomas triženklis skaičius, kuris reiškia maksimalų žiedų dydį (skersmenį), spalvą ir atspalvį. Žiedo skersmuo (cm) nustatomas matuojant antrąjį žiedą, nužydėjus pirmajam žiedyno apačioje. Žiedo dydį apibūdina pirmasis indekso skaitmuo: 100 – miniatiūriniai, skersmuo mažesnis, nei 6,5 cm; 200 – smulkiažiedžiai žiedai (žiedo skersmuo 6,5–9 cm); 300 – vidutinio dydžio žiedai (nuo 9,1 iki 11,5 cm); 400 – stambiažiedžiai (11,6–14 cm); 500 – gigantiški žiedai (labai stambūs), jų skersmuo didesnis negu 14,1 cm. Žiedų spalvą nusako antrasis ir trečiasis triženklio skaičiaus skaitmenys. Poriniai skaičiai rodo, jog visi žiedo vainiklapiai yra vienodos spalvos ir atspalvio, o neporiniai skaičiai – vainiklapiai nevienaspalviai, su dėme. Veislės žymėjimas 401 reiškia, kad ji yra stambiažiedė, t. y. apatiniai žiedai 11,6–14 cm skersmens, žiedas baltos spalvos su aiškiai matoma dėme centre kitokios spalvos (pvz. raudonos, violetinės, geltonos ir kt.).

 

Kardelis (Gladiolus L.) 300 'Snieguolė' (L)

Kardelis daugiametis žolinis, lauke nežiemojantis gumbasvogūninis skynimui tinkamas augalas.

Kardelių stiebai – statūs, nešakoti, augalo aukštis apie 90 cm. Ž

iedas baltas, labai gofruotas, iki 9 cm skersmens. Žiedynas tankus dvieilis, apie 50 cm ilgio.

Žydėjimas prasideda 91–99 dieną po pasodinimo t. y. vėlyvas (Late) kardelis.

Sukurta Lietuvoje, autorius Paulius Ciplijauskas, 1997 m.

 

Kardelis (Gladiolus L.) 312 'Saulės Takas' (LM)

Kardelis daugiametis žolinis, lauke nežiemojantis gumbasvogūninis skynimui tinkamas augalas.

Kardelių stiebai – statūs, nešakoti, augalo aukštis apie 120 cm.

Žiedas geltonos spalvos, matinis, gofruotas, 9 cm skersmens. Žiedynas tankus dvieilis, apie 60 cm ilgio.

Žydėjimas prasideda 85–90 dieną po pasodinimo t. y. vėlyvas vidurvasario (Late Midseason) kardelis.

Sukurta Lietuvoje, autorius Petras Balčikonis, 1993 m.

 

Kardelis (Gladiolus L.) 423 'Solveiga' (M)

Kardelis daugiametis žolinis, lauke nežiemojantis gumbasvogūninis skynimui tinkamas augalas.

Kardelių stiebai – statūs, nešakoti, augalo aukštis apie 130 cm.

Žiedas pastelinių spalvų (geltonai oranžinis, rožinio atspalvio), gofruotas, 13 cm skersmens. Žiedynas tankus dvieilis, apie 90 cm ilgio. Ž

ydėjimas prasideda 80–84 dieną po pasodinimo t. y. vidurvasario (Midseason) kardelis.

Sukurta Lietuvoje, autorius Alvidas Lukoševičius, 1994 m.

 

Kardelis (Gladiolus L.) 263 'Skudurinė Onutė' (E)

Kardelis daugiametis žolinis, lauke nežiemojantis gumbasvogūninis skynimui tinkamas augalas.

Kardelių stiebai – statūs, nešakoti, augalo aukštis apie 120 cm.

Žiedas šviesiai rožinis, labai gofruotas, apatiniai vainiklapiai kremiškai oranžiniai su tamsiai rožinėmis dėmėmis, apvestomis geltonu apvadėliu, 7 cm skersmens. Žiedynas dvieilis. 70 cm ilgio.

Žydėjimas prasideda 70–74 dieną po pasodinimo, t. y., ankstyvas (Early) kardelis.

Sukurta Lietuvoje, autorius Linas Skibiniauskas, 1996 m.