Lelijos – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai, žoliniai, svogūniniai augalai, kurių svogūnėliai žiemoja dirvoje, po to, kai rudenį apmiršta antžeminė augalo dalis. Paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato ir paatogrąžio zonų rajonuose. Daugiausia rūšių savaime auga Rytų Azijoje (pietvakarių ir centrinėje Kinijoje). Lelijos – tipiški mezofitai (prie vidutinio dirvožemio drėgnumo prisitaikę augalai). Pasaulyje lelijos auginamos jau daugiau kaip 3000 metų. Šiuo metu lelijų veislės skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Lietuvoje lelijų selekcijos pradininkai – P. Balčikonis ir Semionas Eicher-Lorka. VU Botanikos sode, Kairėnuose, 1992 m. buvo pradėtos rinkti ir auginti Lietuvos selekcininkų sukurtos lelijų veislės ir hibridai. Pastaraisiais metais kolekciją papildyta naujomis užsienyje ir Lietuvoje sukurtomis lelijų veislėmis, hibridais, rūšimis. Auginamos Lietuvos selekcininkų P. Balčikonio, J. Proscevičiaus, J. A. Liutkevičiaus, E. Dambrausko, Ninos ir Vladimiro Eicher-Lorkų, J. E. Tarvido, V. Vyšniauskienės sukurtos lelijos.
Kolekcijos tikslas – surinkti lelijų, tinkamų auginti Lietuvos klimato sąlygomis, įvairovės kolekciją, o uždavinys – surinkti lelijų ne tik lietuviškas veisles bei vertingiausius lietuviškus hibridus, atspindinčius Lietuvoje vykdytos selekcijos istoriją, bet ir užsieninius pavyzdžius, reprezentuojančius dekoratyvinių požymių įvairovę.
Pagal tarptautinę klasifikaciją lelijos skirstomos į 9 grupes. Iš jų kolekcijoje dominuoja keturios grupės (I gr. – azijinių lelijų hibridai (Asiatic Hybrids), II gr. – miškinės lelijos hibridai (Martagon Hybrids), VI gr. – vamzdelinių ir Orleano lelijų hibridai (Trumpet and Aurelian Hybrids), VIII gr. – kiti hibridai). Kryptingai minėtas keturias grupės pasirinktos kaupti, nes joms priklauso lelijos, geriausiai augančios Lietuvos klimato sąlygomis. Lelijos skiriasi tarpusavyje žiedo forma, spalva, erdvinė orientacija žiedyne, žiedyno tipu, žiedų skaičiumi žiedyne, augalo aukščiu, žydėjimo laiku, svogūnėlio dydžiu ir spalva, lapų išsidėstymu ant žiedynkočio, jų pločiu, ilgiu, forma, o taip pat vainiklapių dėmėmis, dryžiais, žiedynkočio tvirtumus, spalva, plaukuotumu, dulkinių ir žiedadulkių spalva ir kt.
 |
Lelija (Lilium) 'Islandija Pirmoji' Augalas iki 84 cm aukščio (vidutinio aukščio lelija). Žiedynas – raceminis, kekė, sudaryta iš 7–14 žiedų. Žiedai tuščiaviduriai, plačiai atvertos taurės formos, išsidėstę horizontaliai, vidutinio dydžio (skersmuo 14 cm). Vainiklapiai citrinos geltonumo, kiaušinio formos, tvirti, stangrūs, vidinė jų pusė gausiai taškuota su išreikšta briauna per vidurį. Išorinėje vainiklapio pusėje stipriai išreikšta centrinė gysla (bazalinėje dalyje ruda, pereinanti į žalią spalvą distalinėje dalyje). Nektarinės žalios spalvos, jų kraštuose negausūs gaureliai. Žiedadulkės rudos. Stiebas tvirtas, plikas, tiesus, tamsiai purpurinės spalvos. Lapai bekočiai, tamsiai žali, gausūs, vidutinio ilgio ir pločio, kiaušinio formos, pražangiai išsidėstę ant stiebo. Žydi liepos pirmoje pusėje. Veislė pasižymi atsparumu puviniui. Autorius J.A.Liutkevičius, 1997, I grupė (AH- Azijinių lelijų hibridai). Autorius suteikė pavadinimą, susijusį su atkurtos Lietuvos (1990 m.) istorija. Pirmoji valstybė pripažinusi Lietuvos Nepriklausomybę buvo Islandija. |
|
 |
Lelija (Lilium) 'Olimpija' Augalo aukštis – 80 cm. Žiedai stambūs, plačiai atvertos taurės formos, sodrios alyviškai raudonos spalvos, vainiklapių vidinė pusė atlasinė, žvilganti. Kuokelių dulkinės tamsios, sunkiai atsidarančios, koteliai šviesūs, žiedadulkės tamsiai geltonos. Žiedynas – kekė, kurioje būna 6–8 žiedai. Žiedkočiai prie žiedyno ašies tvirtinasi pusiau horizontaliai ir yra šiek tiek nukreipti į viršų. Lapai lancetiški, jų išsidėstymas ant žiedynkočio – pražanginis. Žydi antroje liepos pusėje. Svogūnai balti su neryškiais antociano pėdsakais. Autorius Juozas Proscevičius, 2008 m., VIII gr. (TA). Kilmė: (baltas vamzdelinis VI grupės sėjinukas x 'Prince Charming'). |
|
 |
Lelija (Lilium) 'Regina Stančiūtė–Kuzmienė'
Labai aukšta, stiebas iki 2 m aukščio, tiesus, išskirtinai tvirtas, nelinkstantis ir nereikalauja papildomos atramos. Žiedas stambus, plokščias, vainiklapiai tvirtos vaškinės struktūros, stangrūs, išorėje baltos dramblio kaulo spalvos, vidinė spalva – ryškiai abrikosinė, kuri nuo centro užima 2/3 vainiklapio ilgio ir kontrastingai rėminama dramblio kaulo spalva iki vainiklapio kraštų. Nektarinės apgaubtos negausiom papilėm. Žiedai nusvirę žemyn. Žiedynas – sudėtinė kekė, kurioje būna 10-15 žiedų, yra antros eilės žiedų, kurie pražysta vėliau. Žydi liepos antroje pusėje. Svogūnas stambus, geltonai violetinis.
Autorius Juozas Proscevičius, 2007 m., VIII gr. (TC). Kilmė: 'Agita' x L. monadelphum |
|
 |
Lelija (Lilium) 'Sunny Morning' Augalo aukštis 170 cm. Žiedai turbano formos, vainiklapiai mėsingi, stangrūs, geltonai oranžinės spalvos, dengiamos susiliejančiomis bordo dėmėmis, gausiai taškuoti, žiedadulkės geltonai rudos spalvos. Žiedynas – raceminis, kekė, kurioje būna 20-25 žiedai, žiedkočiai prie žiedyno ašies tvirtinasi horizontaliai, žiedai nusvirę žemyn. Lapų išsidėstymo ant žiedynkočio tipas – menturinis. Lapalakščio forma – lancetiška. Žydi antroje birželio pusėje. Svogūno lukštai – geltoni. 2010 m. užregistravo olandų firma Lily Company B.V., iki tol buvęs veislės pavadinimas 'Nicotine'. II grupė. |
|
 |
Leopardinė lelija (Lilium pardalinum Kellogg, 1859 m.), IX grupė Augalo aukštis 60–150 cm. Lapų išsidėstymas ant žiedynkočio – menturinis, o virš ir po jais išsibarstę pavieniai lancetiški lapai. Žiedai turbano formos, nusvirę žemyn, ant ilgų žiedkočių. Pusė vainiklapio (viršūninė dalis) intensyviai raudonos spalvos, o kita pusė (nuo žiočių) – geltonai oranžinės spalvos, su didelėmis, kaštoninės spalvos dėmėmis, apvestomis intensyviai geltona spalva. Vainiklapiai 50–90 x 12–18 mm. Nektarinės žalios, kuokelių dulkinės rudos, koteliai šviesūs, žiedadulkės oranžinės. Žiedynas – kekė, kurioje būna 6–10 žiedai. Žiedynkotis žalias, plikas. Žydi birželio antroje pusėje. Svogūnas – šakniastiebinis.
Paplitusi JAV (pietų Oregonas, šiaurės Kalifornija). |
