Apie mūsų krašto augalus, augančius šioje vietoje galima paskaityti ankstesniais metais parašytame pristatyme.
Šį kartą - 2017 metų pastebėjimai.
Pilkapis, apie kurį žinoma nuo IV-V amžiaus, surasti nesunku: jis gerai matomas einant nuo kasos link administracinio (dabar dar vadinamo „žaliojo“) pastato į rododendryną. Tai kalva dešinėje su gražiomis pušimis. Net pietiniame kalvos pakraštyje augantis želdynas su kadagiais negali visai atitraukti dėmesio nuo tų gražuolių, kurios vieniems primena Pietų Lietuvos pušynus, kitiems, gal būt, mieląjį mūsų pajūrį...

O takas, einantis vakariniu sauso šlaito pakraščiu, leidžia iš arti patyrinėti augalinę dangą.

Taigi, sausa, šilta, saulėta vieta yra namai daugeliui rūšių. Vienos žydi pavasarį, kitos vidury vasaros, trečios – iki vėlyvo rudens. Taigi, čia matyti galima ir žiedus, ir bręstančius vaisius, ir jau apnykusius žolinių augalų stiebus.
Anksti žydinčių augalų tarpe pirmąją vietą užima Šreberio viksva (Carex praecox). Be to, ji yra reta rūšis. Auga pietiniame šlaite, gana tankiai, užima kelis kvadratinius metrus. Vasarai įsibėgėjant, ji tarsi nueina į antrą planą, mūsų dėmesį nukreipdama į liucernas, dobilus, vikius ar veronikas.
Pietrytiniame pilkapio šlaite, viršuje, prie pat pušų kamienų, keliose vietose matome augančias paprastąsias sukatžoles (Leonurus cardiaca). Kadangi jos išauga iki 0,3 – 1,0 (1,3) m aukščio, matomos iš toliau. Beje, šią rūšį galima pamatyti augančią dykvietėse, pakelėse, patvoriuose, ten, kur dirvožemis lengvas ir yra daug saulės, arba pavėsis – visai nedidelis. Beje, paglostyti jos žiedynų nepavyks (o kartais taip norisi), ypač antroje vasaros pusėje, nes jie tampa šiurkštūs. Lapai dekoratyvūs. Augalas vaistinis.
Rytinis pilkapio pakraštys nuožulnus, nežymiai pereina į pievą. Ryškių žiedų čia nematyti. Užtat vakarinis šlaitas nuo žiedų gausos ir įvairovės tiesiog mirgėjo visą vasarą. Pakanka pažiūrėti į sąrašą.
Sąrašas sudarytas 2017-07-24 ir 2017-09-07 :

Apiaceae Lindl. – Salieriniai
Aegopodium podagraria L. – Paprastoji garšva
Peucedanum oreoselinum (L.) Moench - Šilinis saliavas

Asteraceae Bercht. & J.Presl – Astriniai (Graižažiedžiai)
Artemisia campestris L. – Dirvoninis kietis
Conyza canadensis (L.)Cronquist. - Kanadinė konyza (Kanadinė šiušelė)
Erigeron acris L. – Karčioji šiušelė
Hieracium umbellatum L. – Skėtinė vanagė
Hypocheris radicata – Snaudalinė džiūgūnė (ant ilgo stiebo - vienas graižas, o tokių stiebų – daug)
Phalacroloma annuum (L.) Dumort. – Vienmetis šemenis (Invazinė rūšis!!!)
Pilosella officinarum F. W.Schulz et Sch. Bip. (syn. Hieracium pilosella L.) – Vienagraižė vanagė
Solidago virgaurea L. – Paprastoji rykštenė
Tragopogon pratensis L. - Pievinis pūtelis

Boraginaceae Juss. – Agurkliniai
Anchusa officinalis L. – Vaistinis godas

Brassicaceae Burnett – Bastutiniai
Berteroa incana (L.) DC. – Pilkoji miltinaitė

Campanulaceae Juss. – Katilėliniai
Campanula rotundifolia L. – Apskritalapis katilėlis

Caryophyllaceae Juss. – Gvazdikiniai
Arenaria serpyllifolia L. – Čiobralapė smiltė
Dianthus deltoides L. – Šilinis gvazdikas
Silene vulgaris (Moench) Garcke – Paprastoji naktižiedė

Convolvulaceae Juss. – Vijokliniai
Convolvulus arvensis L. - Dirvinis vijoklis

Crassulaceae J.St.-Hil. – Storlapiniai
Hylotelephium maximum (L.) Holub – Didžioji vilkpupė
Sedum acre L. – Aitrusis šilokas

Cyperaceae Juss. – Viksvuoliniai
Carex praecox Schreb. – Šreberio viksva (Reta rūšis !)

Dipsacaceae Juss. – Karšuliniai
Knautia arvensis Coult. – Dirvinė buožainė

Fabaceae Lindl. – Pupiniai (Ankštiniai)
Astragalus arenarius L. – Smiltyninė kulkšnė
Lathyrus pratensis L. – Pievinis pelėžirnis
Medicago falcata L. - Geltonžiedė liucerna
Medicago lupulina L. Apyninė liucerna
Trifolium arvense L. – Dirvinis dobilas
Trifolium montanum L. – Kalninis dobilas (baltais žiedynais)
Vicia cracca L. – Mėlynžiedis vikis

Geraniaceae Juss. – Snaputiniai
Geranium pratense L. – Pievinis snaputis

Hypericaceae Juss. - Jonažoliniai
Hypericum perforatum L. - Paprastoji jonažolė

Lamiaceae Martinov – Notreliniai
Leonurus cardiaca L. – Paprastoji sukatžolė
Thymus serpyllum L. – Paprastasis čiobrelis

Paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.)

Pinaceae Lindley – Pušiniai
Pinus sylvestris L. – Paprastoji pušis

Plantaginaceae Juss. - Gyslotiniai
Plantago media L. – Plaukuotasis gyslotis
Veronica spicata L.- Varpotoji veronika, arba šlaitinė veronika
V. teucrium L. – Plačialapė veronika

Poaceae Barnhart – Migliniai
Calamagrostis epigejos (L.) Roth - Smiltyninis lendrūnas
Dactilis glomerata L. – Paprastoji šunažolė
Elytrigia repens (L.) Nevski – Paprastasis varputis
Festuca rubra L. – Raudonasis eraičinas
Helictotrichon pubescens (Huds.)Pilg – Gauruotoji poavižė
Koeleria glauca (Spreng.) DC. - Melsvoji kelerija
Phleum pratense L. – Pašarinis motiejukas
Poa angustifolia L. - Siauralapė miglė

Polygonaceae Juss. – Rūgtiniai
Rumex acetosa L. – Valgomoji rūgštynė

Primulaceae Batsch ex Borkh. – Raktažoliniai
Primula veris L. - Pavasarinė raktažolė

Ranunculaceae Juss. - Vėdryniniai
Pulsatilla pratensis (L.) Mill. - Pievinė šilagėlė
Ranunculus bulbosus L. – Gumbuotasis vėdrynas

Rosaceae Juss.- Erškėtiniai
Potentilla argentea L. – Tikroji sidabražolė
Fragaria vesca L. – Paprastoji žemuogė

Rubiaceae Juss. – Raudiniai
Galium mollugo L. – Paprastasis lipikas

Urticaceae Juss. – Dilgėliniai
Urtica dioica L. – Didžioji dilgėlė

Vakariniame šlaite dėmesį patraukia varpotoji veronika, arba šlaitinė veronika (Veronica spicata), plačialapė veronika (V. teucrium), plaukuotasis gyslotis (Plantago media), paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), paprastasis lipikas (Galium mollugo), apyninė ir geltonžiedė liucernos, aitrusis šilokas, šilinis saliavas (Peucedanum oreoselinum) ir kt. Netgi retas augalas – kalninis dobilas (Trifolium montanum) matomas čia. Tačiau šiemet nepastebėjome pievinės šilagėlės, kuri daug metų žydėdavo.
Šiaurinė pilkapio dalis ribojasi su keliu einančiu iš Vilniaus į N. Vilnią. Kadangi čia daugiausia šešėlių, žolinė danga nėra tokia vešli, kaip kitose vietose. Tačiau būtent čia keliose vietose auga didžioji vilkpupė (Hylotelephium maximum). Augalai menkai žydi, stiebai netvirti, akivaizdu, kad trūksta saulės spindulių.
Būtina pažymėti, jog pilkapio visi šlaitai yra apaugę varpiniais augalais, pradedant varpučiais, baigiant miglėmis, eraičinais, motiejukais ar šunažolėmis.
Tekste neišvardyti lapuočiai medžiai ir krūmai. Savaime išdygstantys lapuočiai sumedėję augalai periodiškai yra pašalinami. Taip norime išlaikyti būdingą sausam šlaitui augalinę dangą, tokią, kokią radome.
Rudenį visas pilkapis buvo nušienautas. Išryškėjo reljefas, kuris dar šiek tiek žaizdotas (sovietiniais laikais čia buvo kasamos duobės daržovėms laikyti!), bet vis tiek yra gražus ir fotogeniškas. Beje, duobės pamažu užpilamos.
Kviečiame Lietuvos floros mylėtojus kitais metais užsukti čia ir pasižvalgyti. Kas norės pamatyti šią vietą iš aukščiau, siūlome pasižvalgyti nuo Žaliojo pastato stogo terasos.
Gintarėlė Jurkevičienė
2017-11-27