Nuo 2017 m. pavasario Botanikos sode Kairėnuose galima apžiūrėti administracinio pastato sienų ir stogo apželdinimą. Prie sienų suprojektuotose kolonose buvo pasodinti žoliniai augalai, paimti iš Kairėnų laukų. Stogas apželdintas dekoratyviniais introdukuotais augalais, atviras lankytojams.
Kodėl apie tai kalbame? Ogi todėl, kad būtent nuo stogo apžvalgos aikštelės galima matyti visą žemutinę terasą: labirintą, Informacinį centrą, Muziejų, pilkapį ir pievą šalia jo, augančių medžių viršūnes, šiaurinį parko šlaitą, netgi aukštesnėje vietoje plytinčią parko erdvę, kur vyksta koncertai, ir, žinoma, tvenkinį (jo numeris – I), esantį visai šalia, pastato vakarinėje pusėje. Tvenkinio ir jo pakrančių flora labai gerai matoma nuo stogo. Saulėtą dieną tvenkinyje galima stebėti ir plaukiojančius amūrus. Vaizdas būna įspūdingas, jeigu šios žuvys sumano jus palinksminti. Svarbu laikytis tylos... Jeigu „pasirodymai“ nevyksta, galima gėrėtis raibuliuojančiomis mažomis bangelėmis, esant vėjeliui, arba stebėtinai lygiu ir švariu vandens veidrodžiu su nuostabiais pakrančių augalų atspindžiais.
Nusileidus žemyn, tyrinėjimai vyksta iš karto, nes toli eiti nereikia: žalias įvairių žolinių augalų kilimas čia pat. Dabar aiškiai matomi jų skirtingi stiebai, lapai, žiedai ir žiedynai. Didžiausia rūšinė įvairovė yra rytinėje ir šiaurinėje pakrantėje, nes čia augalai gauna daugiausia saulės spindulių. Savo aukščiu ir vamzdiškais lapais bei stiebais dėmesį patraukia ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), geltonais žiedais ir plokščiais lapais – geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus), gausiai ne tik čia, bet ir kitų sodo tvenkinių pakrantėse augantis liekninis viksvameldis (Scirpus sylvaticus) bei šiurkščioji viksva (Carex pseudocyperus).
Būtina paminėti ir vandens augalą – paprastąją lūgnę (Nuphar luteum), kuri tvenkinyje išplito ir sudaro bent kelias kolonijas. Kitų rūšių, augančių vandenyje, vardų prašome ieškoti sąraše žemiau.
Įdomiai atrodo puokštinė poraistė (Lysimachia thyrsiflora) ir paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris).
Tarp tvenkinio kranto ir gruntinio tako auga drėgnų vietų augalai, kurių nepriskiriame pakrančių florai. Tai gysločiai, kraujažolė, paprastoji veronika ir keletas miglinių šeimos rūšių.
Priėjus vakarinę pakrantę, vos už kelių žingsnių matomas aukštas kupstas. Tai kanapinis kemeras (Eupatorium cannabinum). Žydėjimo metu jis yra labai patrauklus. Atsargiai, neįkriskite į vandenį bežiūrėdami!
O pietvakariniame tvenkinio pakraštyje galima pasižiūrėti, kaip atrodo reta drėgnų vietų rūšis – melsvasis vikšris (Juncus inflexus). Kitur Botanikos sode jis nepastebėtas.
Pietinės pakrantės flora retesnė, žemesnė, nes didžiąją dienos dalį ji būna medžių šešėlyje.
Pietrytiniame tvenkinio kampe įteka vanduo iš aukštesnėje parko dalyje esančių tvenkinių. Visi tvenkiniai yra sujungti vienas su kitu taip vadinamais pratakais, kuriais vandens perteklius nubėga žemyn į Kairėnų ežerą. Būtent čia, pratako „deltoje“ galima pamatyti gerai augantį, retai sutinkamą sparnuotąjį bervidį (Scrophularia umbrosa). Daugiau rūšių – sąraše. Apie jas galite rasti informaciją VU Botanikos sodo duomenų bazėje.
Sąrašas sudarytas 2017-07-05 ir 2017-07-24.
Alismataceae Vent. – Dumblialaiškiniai
Alisma plantago-aquatica L. – Gyslotinis dumblialaiškis
Araceae Juss. (įtraukta į šią šeimą ir Lemnaceae S.F. Gray) - Plūdeniniai
Lemna minor L. – Mažoji plūdena
Asteraceae Bercht. & J.Presl – Astriniai (Graižažiedžiai)
Achillea millefolium L. – Paprastoji kraujažolė
Eupatorium cannabinum L. - Kanapinis kemeras
Senecio jacobaea L. – Pievinė žilė
Tussilago farfara L. - Ankstyvasis šalpusnis
Brassicaceae Burnett – Bastutiniai
Cardamine amara L. - Karčioji kartenė
Cardamine pratensis L. – Pievinė kartenė
Caryophyllaceae Juss. – Gvazdikiniai
Arenaria serpylifolia L. – Čiobralapė smiltė
Myosoton aquaticum.L Moench - Vandeninis pastenis
Stellaria media (L.) Vill. – Daržinė žliūgė
Cyperaceae Juss. – Viksvuoliniai
Carex acutiformis Ehrh. – Pelkinė viksva
Carex hirta L. – Plaukuotoji viksva (pakrantėje ties beržu)
Carex pseudocyperus L. – Šiurkščioji viksva
Eleocharis palustris (L.) Roem. & Schult. – Pelkinis duonis (ties beržu)
Scirpus sylvaticus L. – Liekninis viksvameldis ( auga ir drėgname miške) Žiedynas tankus, skėčio pav. tankiai ir auga apie visus tvenkinus parke
Schoenoplectus lacustris (L.) Palla - Ežerinis meldas
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris (L.) Palla) ir paprastoji lūgnė (Nuphar luteum (L.) Sibth. & Sm.)
Equisetaceae – Asiūkliniai
Equisetum arvense L. – Dirvinis asiūklis
Equisetum pratense Ehrh. – Asiūklinis ožkabarzdis
Fabaceae Lindl. – Pupiniai (Ankštiniai)
Lathyrus pratensis L. – Pievinis pelėžirnis
Trifolium repens L. – Baltasis dobilas
Geraniaceae Juss. - Snaputiniai
Geranium palustre L. – Pelkinis snaputis
Geranium pratense L. – Pievinis snaputis
Iridaceae Juss. - Vilkdalginiai
Iris pseudacorus L. – Geltonasis vilkdalgis
Juncaceae Juss.- Vikšriniai
Juncus effusus L. – Kėstasis vikšris
Juncus inflexus L. – Melsvasis vikšris
Melsvasis vikšris (Juncus inflexus L.)
Lamiaceae Martinov – Notreliniai
Glechoma hederacea L. – Šliaužiančioji tramažolė
Lycopus europaeus L. – Paprastoji vilkakojė
Scutellaria galericulata L. - Pelkinė kalpokė
Nymphaeaceae Salisb. – Lūgniniai
Nuphar luteum (L.) Sibth. & Sm. – Paprastoji lūgnė
Onagraceae Juss. – Nakvišiniai
Epilobium hirsutum L. – Plaukuotoji ožkarožė
Epilobium parviflorum Schreb. – Smulkiažiedė ožkarožė
Plantaginaceae Juss. – Gyslotiniai
Plantago lanceolata L. – Siauralapis gyslotis
Plantago major L. – Plačialapis gyslotis
Plantago media L. – Plaukuotasis gyslotis
Veronica beccabunga L.– Upelinė veronika.
Veronica chamaedrys L. – Paprastoji veronika
Poaceae Barnhart – Migliniai
Anthoxanthum odoratum L. - Kvapioji gardūnytė
Bromus hordeaceus L. – Švelnioji dirsė
Calamagrostis epigejos (L.) Roth – Smiltyninis lendrūnas
Dactilis glomerata L. – Paprastoji šunažolė
Festuca pratensis Huds. – Tikrasis eraičinas
Glyceria fluitans (L.)R.Br. – Paprastoji monažolė
Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud. – Paprastoji nendrė
Poa trivialis L. – Paprastoji miglė
Polygonaceae Juss. – Rūgtiniai
Fallopia convolvulus (L.) Á.Löve - Vijoklinis pelėvirkštis
Persicaria amphibia (L.) Gray f. terrestreLeyss. (syn. Polygonum amphibium (L.) Gray) – Būdmainis rūgtis
Rumex acetosa L. - Valgomoji rūgštynė
Potamogetonaceae Rchb. – Plūdiniai (anksčiau augo, bet 2017 m. nepastebėta)
Potamogeton natans L. - Plūduriuojančioji plūdė
Potamogeton perfoliatus L. - Permautalapė plūdė
Primulaceae Batsch ex Borkh. – Raktažoliniai
Lysimachia thyrsiflora L. (Syn. Naumburgia thyrsiflora (L.) Rchb) – Puokštinė poraistė
Lysimachia vulgaris L. – Paprastoji šilingė
Ranunculaceae Juss. – Vėdryniniai
Batrachium circinatum (Sibth.) Spach - Standžialapė kurklė
Ficaria verna Huds. (syn. Ranunculus ficaria L.) – Pavasarinis švitriešis
Ranunculus acris L. – Aitrusis vėdrynas
Ranunculus repens L. – Šliaužiantysis vėdrynas
Rosaceae Juss. – Erškėtiniai
Filipendula ulmaria (L.) Maxim. – Pelkinė vingiorykštė
Potentilla anserina L. – Žąsinė sidabražolė
Potentilla argentea L. – Tikroji sidabražolė
Rubiaceae Juss. - Raudiniai
Galium aparine L. – Kibusis lipikas
Scrophulariaceae Juss. - Bervidiniai
Scrophularia umbrosa Dum. – Sparnuotasis bervidis
Scrophularia nodosa L. – Nariuotasis bervidis
Solanaceae Juss. – Bulviniai
Solanum dulcamara L. – Karklavijas
Typhaceae Juss. – Švendriniai
Typha latifolia L. - Plačialapis švendras
Urticaceae Juss. – Dilgėliniai
Urtica dioica L. – Didžioji dilgėlė
Violaceae Batsch – Našlaitiniai
Viola arvensis Murray – Dirvinė našlaitė (prie tako)
Panirę vandenyje auga:
Amblystegiaceae G.Roth – Bukasnapiniai (samanos) Scorpidium scorpioides (Hedw.) Limpr. – Vandeninė vingursamanė. Samana vandenyje, vertybė, reta!
Charophyta – Menturdumbliai, eukariotų (Eukaryota) domeno pirmuonių karalystės skyriaus dumbliai.
Fontinalaceae Schimp. – Nertviniai
Fontinalis antipyretica Hedw. (vandens samana) – trieilė nertvė
Haloragaceae R.Br.
Myriophyllum verticillatum L. – Menturinė plunksnialapė
Maurabragūnų skyriaus dumbliai
Hydrocharitaceae Juss. – Vandenplūkiniai
Elodea canadensisMichx. – Kanadinė elodėja
Gintarėlė Jurkevičienė
2017-11-15