Kai sniegas ima tirpti lopais,
Šviesias akis pramerkia krokai.
Ir žiūri įtemptai į dangų,
Sugrįžtant vieversėlio laukia...
Vida Vaišnienė

Kaip ir snieguolės bei kitos ankstyvosios svogūninės gėlės, jau pražydo krokai. Vienos ryškiausių pavasarinių gėlių iškėlė spalvingas taureles, dovanodamos nenusakomą grožį ir džiaugsmą. VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vedėja dr. Regina Juodkaitė pastebėjo, kas krokus mėgstame dėl ankstyvo žydėjimo, ryškių spalvų ir lengvos priežiūros. VU Botanikos sodo Vingio skyriuje auginamos įvairios krokų rūšys ir puošnios jų veislės.

Krokai – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gumbasvogūniniai augalai. Vienų autorių duomenimis, krokų genčiai priklauso 66, kitų – 80, 100, o Pasauliniame atrinktų augalų sąraše – net 229 rūšys, savaime augančios Pietų Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, randama jų ir Kryme bei Kaukaze. Senovės graikams ši gėlė simbolizavo laimę, be to, krokas buvo laikomas deivės Auroros gėle. Jis minimas senovės egiptiečių papirusuose, taip pat ir Senajame testamente.

Dauguma krokų rūšių ir veislių pražysta anksti pavasarį, vos tik nutirpus sniegui, tačiau yra ir rudenį žydinčių krokų (Crocus asumaniae, C. gilanicus,  C. kotschyanus, C. karduchorum, C. pallasii, C. sativus ir kt.). Žiedai išauga tiesiai iš gumbasvogūnių, jie ryškių spalvų: balti, įvairių atspalvių geltoni, alyviniai, mėlyni, purpuriniai. Žydi 10–20 dienų. Saulėje žiedai išsiskleidžia, o vakarop ar darganotu oru susiskleidžia. Lapai išauga po žydėjimo arba kartu su žiedais, jie ilgi, linijiški, žali su siaurutėmis baltomis išilginėmis juostelėmis. Kad gausiau žydėtų, juos patartina persodinti kas dvejus metus, nors yra rūšių, kurias reikia persodinti kasmet.

Krokų įvairovė

Jau pradėjo skleistis pirmosios pavasarį žydinčių auksažiedžių krokų baltažiedės veislės 'Aubade', 'Ard Schenk', melsvažiedė 'Skyline', geltonžiedės 'Fusconictus' ir 'Goldilocks', purpurinio atspalvio C. siebery 'Firefly', taip pat C. biflorus baltažiedė veislė 'Miss Vain'.

Lietuvoje gėlynuose dažniausiai auginami pavasariniai, auksažiedžiai, geltonieji krokai. Rečiau sutinkami tinkliniai, siauralapiai, balkaniniai ir kt. mažiau paplitusios krokų rūšys.

Auksažiedis krokas (Crocus chrysanthus Herb.) natūraliai auga Balkanuose, Mažojoje Azijoje. Savaime veša sausuose, akmenuotuose šlaituose ir akmeningose pievose. Balkanuose ir Vakarų Turkijoje augančių laukinių auksažiedžių krokų žiedai būna įvairaus ryškumo geltonų arba auksinių atspalvių. Užauga iki 15 cm aukščio. Gumbasvogūniai 2 cm. Vainikėlis 3,5 cm ilgio, trumpastiebis, įvairių spalvų priklausomai nuo veislės: kreminis, ryškiai geltonas, bronzinis, melsvas, skaisčiai violetinis, kartais baltai dryžuotas. Dulkinės citrinų geltonumo. Lapai 2–4, skroteliniai, ilgi, siauri, žolės žalumo, su baltais dryžiais per vidurį, žydėjimo metu perauga žiedus. Žydi pavasarį, tik nutirpus sniegui. Nepakenčia pažliugusios žemės ir gajų, vešliai kerojančių augalų kaimynystės. Auksažiedžio kroko veislės įvairiausių atspalvių. 1991 m. Tarptautiniame registre užregistruota per 90 veislių):  'Blue Bird' (vainiklapiai balti, o išorinė jų pusė mėlyna, labai gausiai žydi), 'Blue Pearl' (švelniai melsvi), 'Cream Beauty' (kremiškai gelsvi, ankstyvi), 'Fuscotinctus' (žiedai nedideli, anksti žydintys, geltoni, išorinė vainiklapių pusė purpuriniai dryžuota), 'Goldilocks' (labai anksti prasiskleidžia, žiedai tamsiai geltoni, išorinė vainiklapių pusė su tamsiai rudais dryžiais), 'Princess Beatrice' (žiedai melsvi), 'Saturnus' (ankstyvi, tamsiai geltoni, išorinė vainiklapių pusė purpuriniai dryžuota), 'Snowbunting' (žiedai balti, išorinė vainiklapių pusė pilkšvai dryžuota), 'Zwanenburg Bronze' (žiedai dideli, geltoni, išorinė vainiklapių pusė rudai dryžuota).

Siauralapis krokas (Crocus angustifolius West.) paplitęs Kryme, Balkanuose, Mažojoje Azijoje. Užauga iki 6–10 cm aukščio, žiedai oranžiniai geltoni, 2,5–3,5 cm skersmens, maloniai kvepia. Žydi kovą. Sėklos subręsta. Žiemoja nedengti. Tinka auginti grupelėmis gėlynuose, alpinariumuose ir induose, norint pražydinti žiemą.

Geltonasis krokas (Crocus flavus L.) kilęs iš Pietryčių Europos, savaime auga akmeningose pievose bei kalnų šlaituose. Žiedai ryškiai geltoni, trumpastiebiai. Lapai skroteliniai, ilgi, siauri, žolės žalumo, su baltais dryžiais per vidurį. Tinka alpinariumui ir stepių augalų sodui, gerai auga ir plinta vejoje, nebijo kitų augalų kaimynystės. Nepakenčia šlapios žemės.

Tinklinis krokas (Crocus reticulatus Stev. Ex Adam) paplitęs Užkaukazėje, Europoje, Balkanuose, Mažojoje Azijoje. Užauga iki 8–10 cm aukščio, žiedai šviesiai alyviniai su tamsesniais brūkšneliais, 3–4 cm skersmens. Žydi balandį. Sėklos subręsta. Žiemoja nedengti. Tinka auginti grupelėmis gėlynuose ir induose, norint pražydinti žiemą.

Balkaninis krokas (Crocus tommasinianus Hreb.) paplitęs Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje, Juodkalnijoje. Augalai 10 cm aukščio. Lapai ilgi, siauri, žolės žalumo, su baltais dryžiais per vidurį, išauga žydėjimo metu ir nunyksta gegužę. Žiedų vainikėliai piltuvėlio formos, šviesiai violetiniai, iki 2–3 cm ilgio ir 3–4 cm skersmens. Žydi kovą. Sparčiai plečiasi, nes pasisėja patys. Žiemoja nedengti. Tinka auginti grupelėmis gėlynuose, dideliais guotais žalioje vejoje ir induose, norint pražydinti žiemą. 1991 m. Tarptautiniame registre užregistruota per 11 veislių. 'Albus' žiedai balti, 'Barr’s Purple' – violetiniai, 'Pictus' –  melsvai alyviniai.

Pavasarinis krokas (Crocus vernus (L.) Wulf.) natūraliai auga Pirėnuose ir Alpėse. Viena iš dažniausiai auginamų krokų rūšių įvairiuose gėlynuose bei alpinariumuose. Užauga iki 10–20 cm aukščio. Gumbasvogūniai 2,5–3,0 cm pločio, apdengti tinklišku, plaušuotu lukštu. Vainikėlis 3,5 cm ilgio ir  3,5–5 cm skersmens, geltonas, rožinis, violetinis arba baltas, kartais dryžuotas. Dulkinės citrinų geltonumo. Lapai 2–4, skroteliniai, žydėjimo metu perauga žiedus. Žydi pavasarį, apie 20 dienų, kiek vėliau už ankstyvąsias rūšis. Yra daug sodinių formų ir veislių: 'Blue Pearl' žiedai levandų mėlynumo, 'Cream Beauty' – kreminiai, 'E. A. Bowles' – ryškiai geltoni, apatinė vainiklapių pusė su bronziškai rudais šešėliais, 'Jeanne d’Arc' – balti, dideli, 'Pickwick' žiedai išmarginti purpurinėmis ir baltomis juostomis, 'Victor Hugo' – violetiniai, dideli, vidutinio ankstyvumo, 'Queen of the Blues' prasiskleidžia vėliau, žiedai mėlyni, 'Remembrance' žiedai dideli, violetiniai, vėlokai išsiskleidžiantys.

Vieta ir pritaikymas

Krokai gerai auga lengvoje, derlingoje priesmėlio bei priemolio drėgnoje dirvoje, saulėtoje vietoje ar pusiau pavėsyje. Laukinės rūšys mažai reiklios dirvai, o kultūrinės veislės reikalauja geros dirvos ir rūpestingos priežiūros. Krokai nepakenčia pažliugusios žemės, o kai kurios jų rūšys nemėgsta gajų, vešliai kerojančių augalų kaimynystės.

Krokai tinka grupėms sudaryti alpinariumuose ir kaip natūralūs vejų augalai. Žolė tose vejos vietose pirmą kartą nupjaunama gegužės pabaigoje, kai krokų lapai beveik visai pagelsta.

Auginami įvairiuose daugiamečių gėlių gėlynuose – didesniais ir netaisyklingos formos guotais, alpinariumuose, saulėtose atšlaitėse, po lapuočiais medžiais ir krūmais, pievelėse. Krokai sodinami vietose, kur greičiau nutirpsta sniegas, nes jie gali sužydėti ir dar sniegui nenutirpus. Jų gumbasvogūnius galima sodinti vazonuose bei induose ir pražydinti žiemą arba pavasarį papuošti balkoną, namo terasą.

Dauginimas

Krokai dažniausiai dauginami gumbasvogūniais (pakaitiniais ir dukteriniais – „vaikučiais“), kartais ir sėklomis, kurias, beje, perneša skruzdėlės. Todėl kartais krokai pasirodo ir tose sodo vietose, kur jų niekas nesodino.

Krokų gumbasvogūniai iškasami birželio pabaigoje, kai visai nudžiūsta lapai, nes vėliau gumbasvogūnius sunku surasti. Iškasti gumbasvogūniai 5–10 dienų apdžiovinami sausoje, vėjo perpučiamoje, vėsioje patalpoje. Po to atskiriami, sudedami į dėžutes ir laikomi iki sodinimo. Pavasarį žydinčių krokų gumbasvogūniai sodinami nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio. Sodinama 6–8 cm gylyje ir 7–10 cm atstumu, mažesni gumbasvogūniai sodinami tankiau, iki 5–6 cm gylyje. Krokai vienoje vietoje auga 3–4 metus. Tada lizde išauga daugiau gumbasvogūnių ir žydi 10 ir daugiau žiedų. Po to jie iškasami, nes susmulkėja gumbasvogūniai ir žiedai. Kad krokai greičiau pasidaugintų, jie iškasami kasmet. Beveik kiekvienas didelis gumbasvogūnis išaugina du, rečiau – tris keturis gumbasvogūnius ir nuo 50 iki 100 dukterinių gumbasvogūnių.

Sėklos sėjamos rudenį į purią, derlingą dirvą retai (kad nereikėtų pikuoti), 0,5–1 cm gylyje. Po 2–3 metų sėjinukai sodinami į nuolatinę vietą gėlyne, pražysta po trejų ketverių metų. 

NUOTRAUKOSE: 1) Crocus chrysanthus 'Ard Schenk'; 2) Crocus chrysanthus 'Goldilocks'; 3) Crocus chrysanthus 'Golden Yellow'; 4) Crocus chrysanthus 'Cream Beauty'; 5) Crocus sieberi 'Firefly'; 6) Crocus thirkeanus; 7) Crocus nivalis 'Tricolor'; 8) siauralapis krokas (Crocus angustifolius); 9) Crocus tommasianianus 'Albus'; 10) Crocus tommasinianus 'Ruby Giant'; 11) Crocus vernus 'Grand Maitre'; 12) Crocus vernus 'King of the Striped'; 13) Crocus vernus 'Pickwick'.

1) 2) 3)

4) 5)

6) 7) 8)

9) 10) 11)

12) 13) 

Straipsnis: 2020-kovas. R. Antanaitienė / R. Juodkaitė, V. Guseva-nuotr. Ankstyvas krokų žydėjimas // Rasos, 2020, Nr.6 p. 20-23.