VU Botanikos sode Kairėnuose auginamos 63 vilkdalgių (Iris) rūšys ir apie 250 veislių. Šie žoliniai daugiamečiai šakniastiebiniai augalai pasižymi gausia veislių įvairove, dėl nesudėtingos priežiūros yra mėgstami sodininkų ir selekcininkų. Botanikos sode stengiamasi surinkti vilkdalgių genties atstovus, kurios tiktų auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Vilkdalgius palyginti nesudėtinga auginti, laikantis tam tikrų priežiūros taisyklių.
KADA SODINTI?
Tinkamiausias laikas sodinti ir persodinti vilkdalgius yra pavasaris, tik prasidėjus vegetacijai, arba rugpjūtį, kai ant šakniastiebio susiformuoja naujos šaknys (praėjus šešioms–septynioms savaitėms po žydėjimo). Esant pakankamam drėgmės kiekiui, papildomai laistyti sodinimo metu Lietuvoje nėra būtina.
KAIP SODINTI?
Viena iš svarbiausių taisyklių – suteikti šakniastiebiams pakankamai saulės spindulių, t. y., jų negalima paslėpti žemėje. (Tiesa, daugelis senesnių vilkdalgių veislių puikiai gali augti ir daliniame pavėsyje, o neįprastai karštomis vasaromis šešėliuota vieta gali būti net rekomenduojama.) Šalimai pasodintų augalų šaknys negali liestis, kad turėtų užtektinai vietos augti. Vilkdalgius siūlome sodinti bent 30 cm atstumu vienas nuo kito, o tarp žemesnių veislių galima išlaikyti 23 cm atstumą. Geriausiai sodinti į griovelius, kurių dugne padaromas kauburėlis. Ant jo dėkite šakniastiebį taip, kad būtų arti žemės paviršiaus, o šaknys eitų gilyn. Apiberkite žeme, tačiau nepamirškit, kad per giliai pasodinti barzdotieji vilkdalgiai nedžiugina žiedais, o ilgainiui ir sunyksta. Barzdotųjų vilkdalgių šakniastiebiai turėtų būti nukreipti į pietų pusę. Tuo tarpu rūšinius vilkdalgius rekomenduojama sodinti giliau.
KUR SODINTI?
Dirvožemis turi būti gerai nusausintas, neužmirkęs. Kitu atveju augalas silpsta, gali prasidėti šaknų puvinys. Sunkus dirvožemis netinka, tokiu atveju jį reikia gerinti, vienas iš būdų – įterpti smėlio. Labai drėgnuose ar molinguose dirvožemiuose vilkdalgius siūloma sodinti šlaituose ar pakeltose lysvėse.
KAIP TRĘŠTI?
Vilkdalgiai tręšiami du kartus per metus. Pirmąjį kartą pavasarį, maždaug 6–8 savaites prieš žydėjimą, kai augalai tik pradeda auginti lapus. Trąšų sudėtis: N-P-K (15-9-12), kur N – Azotas, P – fosforas, K – kalis. Antrą kartą tręšiama po žydėjimo (po 6–8 savaičių), kai pradeda formuotis naujos šaknys. N-P-K (5-15-20). Dėmesio, trąšos, kuriose yra daug azoto, gali lemti šaknų puvimą!
AR PERSODINTI?
Barzdotuosius vilkdalgius rekomenduojame persodinti kas 3 metus, bebarzdžius (rūšinius) vilkdalgius kas 5–8 metus. Kai kurias žemaūges vilkdalgių veisles reikėtų dar papildomai dalinti kas dvejus metus, kitaip žydėjimas nebus intensyvus.
KAIP ŽIEMOJA?
Vilkdalgiams švelniose ir vidutinio klimato zonose ypatingos priežiūros žiemą nereikia. Atšiauresniame klimate šalnos gali pažeisti šakniastiebius, todėl jie turėtų būti apsaugoti. Pirmaisiais metais po persodinimo augalus reiktų pridengti eglių šakomis.
KAS KENKIA?
Lietuvoje auginami vilkdalgiai dažniausiai yra pažeidžiami bakterinio puvinio, kekerinio puvinio ir lapų dėmėtligės. Norint išvengti ligų, svarbu periodiškai peržiūrėti augalus ir šalinti sergančius, negyvus lapus, nuskinti nužydėjusius stiebus. Vegetacijai pasibaigus (rudenį) lapus reikia nupjauti, išlaikant vėduoklės formą. Įrankiai turi būti dezinfekuojami 70% izopropilo alkoholio tirpalu. VU Botanikos sode kenkėjai labai retai pažeidžia vilkdalgius. Tačiau pastebėjus amarus, augalus reikia kuo skubiau purkšti insekticidais.
Nuotraukose: 1) 'Emerald Rays'; 2) 'Glowgirl'; 3) 'Findelkind'; 4) 'Walhalla'; 5) 'Feliksas'; 6) 'Meilutis'; 7) 'Polonia'; 8) 'Black Watch'; 9) 'One Desire'; 10) Nukirpti vilkdalgiai; 11) 'Slovak Sapphire'; 12) 'Fallen Love'; 13) 'Firiside Glow'; 14) 'Canary Feathers'; 15) Iris sogdiana Bunge.
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
13)
14)
15)
