Žiemos pabaigoje įspūdingais žiedynais džiugina granatinis raudminaitis (Scadoxus puniceus (L.) Friis & Nordal). Tai retai auginamas ir ne visiems žinomas amarilinių šeimos svogūninis augalas.   

Atgijęs po sauso ramybės periodo, pradžioje išaugina 20–75 cm aukščio tamsiai rudomis arba violetinėmis dėmėmis išmargintą žiedynstiebį. Jo viršūnėje susiformuoja rutulio pavidalo skėtiškas žiedynas, kuriame yra nuo 100 iki 250 kompaktiškai išsidėsčiusių rožinių, oranžinių, kartais gelsvai arba žalsvai rožinių žiedų. Juos visus apglėbia raudonos pažiedės. Iš svogūno paprastai išauga vienas žiedynas, žydėjimas tęsiasi nuo 2 iki 5 savaičių.

Prieš baigiantis žydėjimui, pradeda augti lapai. Lapkočiai glaudžiai dengia vienas kitą ir suformuoja 5–50 cm ilgio tariamą stiebą. Lapalakščiai kiaušiniški, smailėjančia viršūne, ploni, žali, 30–40 cm ilgio. Tada augalą galima persodinti (jeigu reikia). Naudojamas vandeniui pralaidus substratas su smėlio ir komposto priemaiša. Pavasarį, vasarą šis augalas yra reguliariai laistomas ir tręšiamas kompleksinėmis trąšomis, saugant svogūną nuo sušlapinimo. O kai rudeniop pradeda vysti lapai, reikia nustoti laisčius, – prasideda ramybės periodas. Kol lapai žali, laikomas šviesioje vietoje, o kai nudžiūsta, galima pastatyti ir tamsoje. Geriausia laikyti 10–12°C  temperatūroje, bet tvers ir 20°C. Taip laikomas, kol pradeda auginti žiedyną. O toliau – vėl viskas nuo pradžių. Dauginamas sėklomis, nes dukterinius svogūnus išaugina tik retkarčiais. Todėl ir toks retas.