Gėlininkystė yra bet kurios šalies tvirtybės rodiklis, nes ji atspindi tautos kultūrinį mentalitetą. Darbas su gėlėmis padeda atstatyti žmogaus dvasinę pusiausvyrą. Retam gėlininkystė tampa viso gyvenimu varikliu, bet selekcininkams-kolekcininkams Emilijai ir Jonui-Evaldui Tarvidams, tapo visu gyvenimu. Dėl savo meilės augalams, jų vykdyti darbai, ilgam įsirėžė į akademiškių bendruomenės atmintį. Viena iš selekcijos krypčių buvo raktažolių hibridizacija. Jie sukūrė lietuviškas lauko raktažolių (Primula vulgaris x Primula elatior) veisles. Nuo 1994 m. sukurtos raktažolių veislės auginamos Vilniaus universiteto botanikos sodo, Žolinių dekoratyvių augalų grupės, kolekcijose. 15 perspektyviausių raktažolių veislių buvo įtrauktos į Augalų nacionalinius genetinius išteklius. Visos šios veislės yra saugomos (ex-situ) viename iš koordinacinių centrų – Vilniaus universiteto botanikos sode. Tai vienintelė vieta, kur galima su jomis susipažinti. Tad kviečiame jas pamatyti, kaip tik prasideda jų žydėjimo metas.
Raktažolės (Primula) – daugiamečiai, rečiau dvimečiai ar vienmečiai, žoliniai, raktažolinių (Primulaceae) šeimos šakniastiebiniai augalai. Lapai paprastieji, skroteliniai. Žiedai susitelkę į skėčio, kekės, varpos ar galvutės pavidalo žiedynus, retai pavieniai, ilgo belapio arba su lapų pavidalo pažiedėmis žiedynstiebio viršūnėje. Taurelė vamzdiška ar dubeniška. Vainikėlis vamzdiškas, susidaręs iš 5 suaugusių vainiklapių, dažniausiai gelsvas, geltonas, raudonas, violetinis, kartais net kelių spalvų derinys. Žiedams būdinga heterostilija (vienų to paties žiedyno žiedų piestelės liemenėlis ilgas, kitų trumpas). Vaisius – rutuliška, kiaušiniška ar ritiniška atsidarančioji dėžutė.
Didžiausias rūšių paplitimo arealas – Vakarų ir Vidurio Europa, Pietų Skandinavija, Rusijos europinės dalies vakariniai ir šiauriniai rajonai, Baltijos šalys, Sibiras, Tolimieji Rytai, Mongolija. Svarbiausi raktažolių rūšių įvairovės centrai yra: Rytų Himalajai, Yunnano provincija Kinijoje, Kaukazas Vakarų Azijoje, Pirėnų, Alpių, Karpatų kalnų masyvai Europoje, Rytų Azijos kalnai, Šiaurės Amerikos vakarinės dalies kalnai. Lietuvoje savaime auga 2 rūšys: pavasarinė raktažolė (P. veris), paplitusi visoje šalyje, ir raktažolė pelenėlė (P. farinosa) – reta rūšis, paplitusi Lietuvos šiaurinėje dalyje.
Dekoratyvių raktažolių yra apie 200, bet praktiškai auginama tik iki 30 rūšių. Dažniausiai gėlynuose auginamos šios raktažolių rūšys: Julijos (Primula x juliae), dantytoji (Primula denticulata), paprastoji (Primula vulgaris), ausytosios raktažolės hibridas (Primula x pubescens). Kitos raktažolių rūšys auginamos tik kai kurių gėlininkų darželiuose ar botanikos soduose.
Raktažolių žydėjimu galima mėgautis nuo ankstyvo pavasario iki vidurvasario. Šiuo metu pradeda žydėti: lietuviškos selekcijos raktažolės, Julijos (Primula x juliae) raktažolių veislės, aukštoji (Primula elatior), pavasarinė (Primula veris), paprastoji (Primula vulgaris) ir jos veislės, rausvoji (Primula rosea) taip pat dantytosios (Primula denticulata). Gegužės mėn. pražys šios raktažolės: pelenėlė (Primula farinosa), gauruotosios (Primula x pubescens) veislės, ausytoji (Primula auricula), šiurpinė (Primula cortusoides), ledyninė (Primula chionantha), gyslotoji (Primula polyneura), Primula heucherifolia ir Primula matthioli. Vėliausiai žydėti pradeda raktažolės kilusios iš Kinijos: japoninė (Primula japonica), Bulėjaus (Primula bulleyana), plačiažiedė (Primula florindae), miltuotoji (Primula pulverulenta), gegužraibinė (Primula vialii), Primula sikkimensis, Primula capitata.
Plačiau apie raktažolių kolekciją
Informacija apie raktažolių naudingąsias savybes (paskutinėje pastraipoje)
Sandra Gataveckienė, 2022 m.
