Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis – Pilnas jau prisėta gražių žolynų! Dailiai aptvėrė mano brolelis, Užtat jam vainiką nupint ketinu... Čia man lakštingėlė, meilinga paukštelė, Prie rūtų darželio linksmiai, gražiai gied. Kožno rytelio, kaip tikt tek saulelė, Rasa po žolynus kaipo perlai ried.

Man ramus vėjelis nuog žolynų pučia, – Kaipgi gardžiai kvepia mano darželis! Norens aš nuvargus ar nuliūdus būčia, Čia mane prakalbin kožnas kvietkelis... Žydėkit, laimėkit, žolynėliai mano...   Antanas Vienažindys

Pavasaris. Daržininkai bei sodininkai mėgėjai jau galvoja ir rūpinasi kokių sėklų įsigyti ir ką šiais metais pasisėti. Kviečiame susipažinti su tradiciniais senųjų darželių augalais Lietuvos sodybose. Gal ir Jūs prisiminsite malonius vakarus, prakvipusius leukonijų, rezetų ar bijūnų skleidžiamais aromatais.  O tada susikursite ir užauginsite jaukų ir spalvingą darželį, kuriame pasikviesite draugus arbatos puodeliui ir ramiai atsipūsite po sunkių darbų…

Lietuvoje darželiais paprastai rūpinosi mergelės, tai buvo tartum jų vizitinė kortelė. Pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtingose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti. Kas lėmė augalų pasirinkimą? Tai augalų atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės augalo savybės. Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minimoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms. Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta. Pasak Gražinos Žumbakienės, iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.

Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017–2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos – Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Kaip matome žemiau pateikiamoje lentelėje (1 nuotr.), buvo vertinami vienmečių, dvimečių, daugiamečių ir medėjančių augalų bendrasis rūšių skaičius, išskiriant tradicinių darželių augalų, savaiminių Lietuvos augalų ir invaziniams augalams priskiriamų augalų rūšis.

1. 

Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga – vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai. Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Svetimžemiai, kurie pritapo augti mūsų klimato sąlygomis ir buvo pamėgti sodybų šeimininkų, laikomi tradiciniais (senoviniais) darželio augalais. Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų (skliaustuose nurodoma sodybų, kuriose buvo aptikti augalai, skaičius) buvo puikusis bijūnas (35), darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33), poetinis narcizas (31), šluotelinis flioksas (2 nuotr.) ir šiurpinis gvazdikas (29), paprastosios alyvos (27), žalioji rūta (25 – 3 nuotr.), darželinė našlaitė (24), paprastasis buksmedis (23), didžiagraižis jurginas (4 nuotr.) ir tigrine (raiboji) lelija (22 – 5 nuotr.), tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21). Tik 1–5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’ (6 nuotr.), rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso (7 nuotr.), smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis (8 nuotr.), darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė (9 nuotr.). Dar pavyko aptikti vėliau žydinčias pilnavidures ir obuoliais kvepiančias darželines tulpes, kurios augo ir jų mūsų močiučių darželiuose (10 nuotr.).

Kai kurie svetimžemiai, tradiciniais laikomi senųjų darželių augalais, sulaukėjo, pradėjo plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš savo augimviečių. Norisi juos palyginti su moliūgėliu, kuris, pagal vaikystės laikų pasaką, apsigyveno šunelio būdoje, kad geraširdžiui šuneliui neliko vietos... Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos  aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais. Aptikti 7 rūšių invaziniai augalai: varpinė medlieva, gausialapis lubinas, muilinė guboja, bitinė sprigė, rykštenė (aukštoji ir kanadinė), dygliavaisis virkštenis. Juos aprašysime kiek išsamiau. Varpinė medleva kilusi iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos populiacija aptikta 1934 metais. Krūmas neišrankus Lietuvos klimatinėms sąlygoms, nereiklus dirvožemiui, gerai besidauginantis sėklomis ir atžalomis. Įvežtas į Lietuvą kaip dekoratyvus, tinkamas gyvatvorėms formuoti ir dar su valgomais vaisiais – tapo invaziniu. Ne mažiau pavojingas savaiminiams Lietuvos augalams yra gausialapis lubinas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kaip nederlingas dirvas praturtinantis azotu ir dekoratyvus augalas. Deja, buvo neįvertintas jo agresyvus paplitimas. Taigi, kuo daugiau jį skinkime ir neleiskime brandinti sėklų, kad neplistų. Pasienio sodybų darželiuose buvo auginamos šio lubino veislės dviejose sodybose kasmet. Muilinė guboja Lietuvoje įvežta, kaip kopas sutvirtinantis augalas, nes pasižymi plačiu šaknynu. Ją vis dar galima sutikti močiučių darželiuose, kaip dekoratyvų, kvepiantį ir tinkamą puokščių dekoravimui augalą. Iš sprigių Lietuvoje savaiminė rūšis yra paprastoji sprigė. Tačiau darželiuose nuo XVII amžiaus pabaigos buvo auginama balzaminė sprigė, o vėliau atkeliavo smulkiažiedė ir bitinė sprigė (11 nuotr.). Bitinė sprigė – ateivė iš Himalajų kalnų. Tai iki 3 metrų aukščio užaugantis vienametis augalas. Jis žydi stambiais baltais, rausvais ar violetiniais žiedais, išbarsto sėklas sprogstant dėžutei. Kad neplistų, reikia neleisti subrandinti sėklų ir kelis kartus nušienauti. Rykštenės yra ypatingai plintantys augalai. Keturios rykštenių rūšys: aukštoji, kanadinė, didžioji ir vėlyvoji, – laikomos invazinėmis. Visos kilusios iš Šiaurės Amerikos. Europos želdynuose želdynuose paplito XIX amžiuje. Kadangi rykštenės išoriškai panašios, nepavyko rasti duomenų nuo kada pradėtos veisti Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai. Iš sodybų darželių jos pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys yra paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose. Dar vienas aptiktas invazinis augalas – dygliavaisis virkštenis (12 nuotr.). Tai vienametis laipiojantis, kvapniais žiedais moliūginių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Sulaukėjęs virkštenis Lietuvoje aptiktas 1987 metais. Dabar virkšteniai dažnai randami upių ir upelių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Pasitaiko dykvietėse, pakelėse, pamiškėse ir net pasėliuose. Visur sudaro tankius sąžalynus ir brūzgynus. Kaip ir kitus invazinius augalus, jį draudžiama auginti, dauginti ir platinti.

Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų. Tai šliaužiančioji vaisgina, laiškinis česnakas, vaistinis smidras, tankiažiedis ir plačialapis katilėlis, rudeninis vėlyvis, raudonoji žiognagė, triskiautė žibuoklė, paprastoji jonažolė, šilinė perkūnropė (13 nuotr.), stoginė šilropė, sibirinis vilkdalgis, paprastoji sukatžolė, paprastoji šilagėlė, paprastasis burbulis, paprastasis čiobrelis, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, šiurpinis gvazdikas, paprastasis sinavadas, trispalvė našlaitė (14 nuotr.), vaistinis putoklis ir kt.

Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose. Nuo XIV–XV amžiaus darželiuose auginami: vaistinis putoklis, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, žalioji rūta ir vaistinis skaistenis. XVI–XVII amžiuje darželiuose pasirodė aukštoji piliarožė, diemedis, poetinis narcizas, poetinis narcizas ʽPlenus’, šiurpinis gvazdikas, geltonoji viendienė, rusvoji viendienė, mažoji žiemė, darželinė tulpė, paprastasis sinavadas. paprastosios alyvos. XVIII–XIX amžiuje darželiuose auginamų augalų sąrašą papildo čiaudulinė kraujažolė (15 nuotr.), darželinis gludas, didysis pentinius, šluotelinis flioksas, dailieji auskarėliai, goštautinė gaisrena, paprastoji kosmėja (16 nuotr.), darželinis jazminas, plunksnialapė rudbekija, darželinė rožūnė, balzaminis skaistenis. XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai (17 nuotr.), darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė. Beveik visus, aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode. Tikimės, kad juos, išlaikiusius šimtmedžių išbandymus, pamilsite ir galėsite jais gėrėtis savo sodybose.

Dėkojame inventorizuotų sodybų šeimininkams Kalvarijos savivaldybėje (Senoji Radiškė), Druskininkų savivaldybėje (Latežeris – 4 nuotr., Gerdašiai – 18 nuotr., Lipliūnai – 19 nuotr.), Lazdijų rajono savivaldybėje (Akmeniai  –  20 nuotr.), Bielėnai – 21 nuotr., Kučiūnai – 22 nuotr., Kapčiamiestis, Miškiniai – 23 nuotr., Padumbliai, Strumbagalvė – 24 nuotr., Sventijanskas – 25 nuotr., Šadžiūnai, Varviškė – 26 nuotr., Žmirklės – 27 nuotr.) ir Varėnos rajono savivaldybėje (Kriviliai – 28 nuotr., Krukliai – 29 nuotr., Ūta, Rudnia – 30 nuotr., Krokšlys – 31 nuotr., Lynežeris – 32 nuotr., ir kitiems), leidusiems susipažinti su darželių augalais.

2. 3. 4.

5. 6. 7.

8. 9. 10.

11. 12. 13.

14. 15.16.

17. 18. 19.

20. 21. 22.

23. 24. 25.

26. 27. 28.

30. 31. 32.

NUOTRAUKOSE:

1.     Augalų rūšys savivaldybių sodybose;

2.     Šluotelinis flioksas – vienas populiariausių daugiamečių žolinių augalų;

3.     Žaliosios rūtos karalystė Kriviliuose;

4.     Senoviniai didžiagraižiai jurginai Latežeryje;

5.     Tigrinė (raiboji) lelija;

6.     Poetinis narcizas ʽPlenus’;

7.     Rusvosios lelijos pilnavidurė forma kwanso;

8.     Didysis žioveinis Senoje Radiškėje, Kalvarijos savivaldybė;

9.     Vaistinė agurklė;

10.  Senovinė darželinė pilnavidurė ir obuoliais kvepianti tulpė;

11.  Irma Maciulevičienė prie bitinės sprigės Kučiūnuose;

12.  Dygliavaisio virkštenio žiedynas ir vaisius;

13.  Šilinė perkūnropė – nepakeičiamas smėlynų augalas;

14.  Trispalvė našlaitė – savaiminis Lietuvos augalas;

15.  Čiaudulinė kraujažolė ­ nuo XIX amžiaus darželiuose Lietuvoje;

16.  Paprastoji kosmėja ir gvaizdūnės prie ūkinio pastato Margionyse;

17.  Krapai, salotos ir kitos daržovės – darželio dalis Krokšlyje;

18.  Levandų kupsteliai pagyvina darželį Gerdašiuose;

19.  Sodybos Lipliūnuose gėlių darželis;

20.  Ruduo sodyboje Akmeniuose, Lazdijų rajonas;

21.  Rieduliais apribotas gėlių darželis Bielėnuose, Lazdijų rajonas;

22.  Kučiūnų mokyklos gėlynai, Lazdijų rajonas;

23.  Miškiniai, Lazdijų rajonas;

24.  Strumbagalvė, Lazdijų rajonas;

25.  Sventijanske, Lazdijų rajonas;

26.  Varviškėje, Lazdijų rajonas;

27.  Gėlių darželis Žmirklėse, Lazdijų rajonas;

28.  Senas sodas su aviliais Kriviliuose, Varėnos rajonas;

29.  Sodybos Krukliuose darželis, Varėnos rajonas;

30.  Gėlės prie namo ir kieme Rudnioje, Varėnos rajonas;

31.  Krokšlyje (varėnos rajonas) gėlių daug ir visos matomos…;

32.  Sodybos Lynežeryje (Varėnos rajonas) ūkinio kiemo gėlynai.

 Straipsnį parengė Rasa Ryliškienė, dr. Stasė Dapkūnienė

NUORODOS

1. Balčiauskas L., Butkus R., Dagys M., Gudžinskas Z., Šidagytė E., Vaitonis G. kiti (2017). Invazinės rūšys Lietuvoje. Vilnius.

2. Dapkūnienė Stasė, Maciulevičienė Irma, Snieškienė Vilija. Senieji kaimo darželių augalai Lazdijų rajono pasienio sodybose: invaziniai ir populiariausi. // Dainava, dzūkų kultūros žurnalas, 2020, Nr. 2 (40), p. 50-66. ISSN 1648-0384.

3. Dapkūnienė Stasė Maciulevičienė Irma, Snieškienė Vilija. Etninio lietuviško darželio augalai Punsko ir Seinų valsčių sodybose. Dzūkų kultūros žurnalas „Dainava“, Nr. 2019/ 2 (38), P.53-67. .ISSN 1648-0384;

4. Dapkūniene Stasė, Snieškienė Vilija , Maciulevičienė Irma. Tarsi moliūgėlis šunelio būdoje.... Laikraštis „Lazdijų žvaigždė“

 [http://www.lzvaigzde.lt/aktualijos-gyvenimas/naujiena/kaimo-dar%C5%BEeliai-dz%C5%ABkijoje?fbclid=IwAR3mj5C3n_2gj9IPfezof1-ItXTa7uOd_zkqDWu0b3Wk1Xa2meiTk1Qx0Tk]

5. Dapkūniene Stasė, Snieškienė Vilija, Maciulevičienė Irma. Kaimo darželiai Dzūkijoje. Laikraštis „Lazdijų žvaigždė“

 [http://www.lzvaigzde.lt/aktualijos-gyvenimas/naujiena/kaimo-dar%C5%BEeliai-dz%C5%ABkijoje?fbclid=IwAR3mj5C3n_2gj9IPfezof1-ItXTa7uOd_zkqDWu0b3Wk1Xa2meiTk1Qx0Tk]

6. Dapkūnienė Stasė, Snieškienė Vilija, Maciulevičienė Irma. Lazdijų rajono pasienio su Lenkija ir Baltarusija kaimų darželių augalai Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment Scientific articles, 2020, 11 (16), P.65-71 ISSN 2029-1906, eISSN 2335-7282 (online http://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/DTAO/issue/view/23 

7. Dapkūniene Stasė, Snieškienė Vilija, Maciulevičienė Irma. Paveldas kitaip: gėlių darželis Latežeryje. Druskonis. Druskininkų krašto savaitraštis. 32 leidimo metai. 2020 m. lapkričio 7-13, Nr. 43 (1588), P. 12

8. Dapkūniene Stasė, Snieškienė Vilija, Maciulevičienė Irma. Paveldas kitaip: gėlių darželis Gerdašiuose. Druskonis. Druskininkų krašto savaitraštis. 32 leidimo metai. 2020 m. lapkričio 21-27, Nr. 45 (1590), P. 12

9. Gudžinskas Z. (2010). Tradiciniai Lietuvos darželių augalai. Vilnius.

10 Maciulevičienė Irma, Dapkūnienė Stasė, Snieškienė Vilija. Kaimo darželių augalai- kultūros paveldo dalis. Giružis. Varėnos krašto laikraštis. 2020 12 18,2 psl. [https//www.giruzis.lt/ 2020/12/18/kaimu-darželiu-augalai-kulturos-paveldo-dalis-2/

11.Snarskis P. (1968). Vadovas Lietuvos augalams pažinti. Vilnius.

12. Snieškienė Vilija, Dapkūnienė Stasė, Maciulevičienė Irma. Paveldas kitaip: gėlių darželis Lipliūnuose. Druskonis. Druskininkų krašto savaitraštis. 32 leidimo metai. 2020 m. lapkričio 14-20, Nr. 44 (1589), P. 7.

13. Snieškienė Vilija, Dapkūnienė Stasė. Лекаственные растения в цветниках сельских усадеб Южной Литвы. PLANTA+ . ₌ Дочягнения та перспективи ₌ PLANTA+. Достижения и перспективы ₌ PLANTA+ . Achievements and prospects: матеріали Міжнародної научного – пратичной конференцїї, присвяченої пам′яти доктора хімічних наук, професора Ніни Павлівни Максютїної (до 95-річчя від дня нароження), (Кyів, 20-21 лютого 2020 р.). Р. 282-285. ISBN 9789664375822.

14. Žumbakienė G. (2016). Senieji Lietuvos gėlių darželiai. Rumšiškės.