Europą tulpės užkariavo jau XVI a. Manoma, kad nuo tulpių introdukavimo į Europą pradžios išvesta daugiau kaip 12 tūkstančių tulpių veislių. Jos skiriasi aukščiu (nuo 15 cm iki 70-80cm), žiedlapių forma, ankstyvosios tulpės pradeda skleisti balandžio antroje pusėje, o vėlyvosios – gegužės antroje pusėje. Tulpės tinka sodinti didelėmis grupėmis, tik svarbu jas suderinti pagal aukštį bei žydėjimo laiką. Grupėmis sodinant svogūnus reikėtų parinkti vienodo dydžio svogūnus. Pavienius svogūnus ar mažesnes grupes galima išsodinti ir į gazonus, tik tuomet gazoną teks vėliau šienauti. Tulpės gazonuose auga ir žydi daugiau kaip 15 metų. Kaufmano, Fosterio, Greigo grupių žemaūgės tulpės ypač pagyvina alpinariumus ne tik skaisčiais žiedais, bet ir dekoratyviais bordiškai išmargintais lapais. Tarp akmenų ypač tinka rūšinės tulpės, jų žiedeliai nedideli, žvaigždiški. Be to šios gėlės ypač tinka skynimui, tuo labiau, kad gegužės mėnesį dar neįsižydėjusios daugiametės. Nesunku jas ir pražydinti žiemą.

· Vieta, kur sodinsite tulpes turi būti saulėta ir apsaugota nuo didesnių vėjų, kad neišgultų stiebai.

· Kaip ir visos svogūninės gėlės, tulpės nemėgsta įmirkusios žemės, supuolusioje dirvoje tulpių šaknys išauga menkos, jų nedaug, todėl augalai išauga žemi ir anksti nudžiūna. Geriausiai jos auga lengvose ir pusiau lengvose, drėgmei laidžiose, giliai įdirbtose dirvose. Tulpių svogūnų šaknys skverbiasi į dirvą iki 40-50 cm, tad dirva šaknų zonoje turi būti poringa, geros aeracijos. Ruošiant vietą patariame parinkti lygų plotą arba nedidelio nuolydžio į pietų pusę, žemės paviršius išlyginkite, kad neliktų įdubimų, kur pavasarį nesubėgtų vanduo. Tulpėms reikalinga neutrali arba silpnai šarminės reakcijos dirva (pH 6,7 – 7,5).

· Prieš sodinimą dirva suariama, išbėrus mineralines trąšas maždaug prieš mėnesį. Lengvos dirvos tręšiamos mėšlu 50-75 t/ha, o sunkios dvigubai didesniu kiekiu, šviežiu mėšlu dirva kur sodinsite tulpes turėtų būti patręšta prieš metus. Botanikos sode tulpių kolekcija buvo tręšiama tokia mineralinių trąšų norma (kg/ha): N – 50, P2O5 – 60, K2O – 75, MgO – 12. Trečdalis azoto trąšų ir visa fosforo bei kalio trąšų norma išberiama iš rudens, o pavasarį papildomai tręšiama kristalinu ir natrio salietra.

· Svogūnai sodinami rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, kuomet dirvos temperatūra nukrenta iki 9-10 C. Labai svarbu, kad iki užšąlant svogūnai spėtų įsišaknyti. Į pakankamai drėgną dirvą pasodinti svogūnai įsišaknija per 30-40 dienų, sausoje - po mėnesio. Sausą dirvą prieš sodinimą reikėtų gausiai palieti. Svogūnai sodinami 3-jų svogūnų aukščių gyliu lengvesnėse žemėse, o sunkiose sekliau. Tarp svogūnų paliekami tarpai, atitinkantys 2-jų svogūnų skersmenis. Tankiau sodinti svogūnų nepatariama, nes per tankiai susodintų svogūnų stiebai labiau ištįsta ir būna liaunesni. Labai tankiai pasodintų augalų sumažėja ir dirvos mitybinis tūris, pablogėja šviesos režimas.

· Kai dirvos paviršius pašąla, tuomet reikia mulčiuoti, tulpių svogūnai geriau įsišaknija. Be to mulčas palaiko pastovią dirvos temperatūrą - tas ypač svarbu ankstyvą pavasarį o ir karštomis pavasario-vasaros metu, nes sulaiko drėgmę. Mulčiui tinka durpės, pjuvenos.