Negenėti vynmedžiai dekoratyvesni, bet siekiant gausesnio ir kokybiškesnio derliaus, būtina vynmedžius tinkamai genėti. Pagrindinis genėjimo tikslas - nukreipti maisto medžiagas į bręstančias uogas. Antras ne mažiau svarbus tikslas - optimalaus kekių ir uogų skaičiaus parinkimas.

Genima ne tik ramybės periodu, bet ir vegetacijos metu. Vynmedžių genėjimas sudėtingas procesas, apimantis sumedėjusių šakų, jaunų ūglių dalies, ūglių viršūnėlių, dalies ką tik užsimezgusių kekių, dalies uogų pašalinimą.

Pasaulyje paplitę daugybė vynmedžių formavimo būdų. Dalį jų galima taikyti ir Lietuvoje. Nors įvairiais būdais suformuotų vynmedžių krūmai labai skiriasi, bet geriau įsižiūrėję visada surasime bendrus požymius. Beveik visos vynmedžių formavimo sistemos remiasi dviem pagrindiniais principais. Pirma, kadangi vynmedžių dera metūgliai, labai svarbu palikti optimalų kiekį antramečių šakelių, iš kurių pumpurų (nuo 2 -ojo iki 8 - ojo) pavasarį išaugs derantys ūgliai. Antra, svarbu numatyti dar po metų derėsiančių šakų vietas.

 

a- pjūvių vietos, b - pakaitinis ūglys, c - vaisinė grandis, d- sena vaisinė grandis

 

VU Botanikos sode vynmedžiai formuojami dvipečiu gulsčiuoju kordonu. Kiekvienas kordonas sudarytas iš vaisinės grandies (daugiametės daugiau kaip 35 cm ilgio šakos, iš kurių viršūninių dalių augantys ūgliai dera) ir atjauninančių ūglių (augančių iš dvimečių šakų, sutrumpintų iki 2-3 pumpurų), iš kurių bus formuojamos naujos vaisinės grandys.

 

Dvipetis gulsčiasis kordonas

 

Ramybės periodo metu pašalinama derėjusi vaisinė grandis, iki 8 -10 pumpurų sutrumpinama būsimoji vaisinė grandis ir iki 2-3 pumpurų sutrumpinama pakaitinė šakutė.

Vegetacijos metu nepageidautini ūgliai laužomi pradėjus formuotis žiedynams, o antrą kartą - užsimezgus uogoms. Pradėjus bręsti uogoms (liepos - rugpjūčio mėnesiais) trumpinamos ūglių viršūnės. Pašalinama ne daugiau kaip 1/5 ūglio. Gerokai - iki 12-15 cm - sutrumpinami pažastiniai ūgliai.